Kol kituose miestuose dar tik galvojama apie asmeninio asistento paslaugą neįgaliesiems, Alytus pirmasis griebė jautį už ragų. Nuo rugsėjo mėnesio Dzūkijos sostinėje gyvenantys, negalią turintys žmonės turi galimybę pasikviesti asmeninį asistentą į namus ir sulaukti pagalbos kasdienėse situacijose, kuriose neįgalusis neretai susiduria su neįveikiamais iššūkiais.

Iniciatyva gimė įsiklausius į neįgaliųjų poreikius

Alytaus vicemerė Valė Gibienė teigė, kad mintys apie asmeninio asistento paslaugą Alytuje brendo jau seniai. Tokią naujovę planuojama pasiūlyti ir kituose miestuose.

„Vis išgirsdavome neįgalių žmonių nuomonių apie tai, kad ši paslauga būtų reikalinga, kad ji palengvintų kasdienybę. Domėjomės ir užsienyje matomais pavyzdžiais. Įsiklausėme į neįgaliųjų poreikius ir ėmėmės iniciatyvos, nelaukdami, kol kažkas kitas tai išbandys pirmas“, - sakė V. Gibienė.

Lyderiu socialinėje srityje vadinamame Alytuje šiuo metu paslaugas teikia keturi asmeniniai asistentai. Jie įdarbinti trijose nevyriausybinėse organizacijose: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyriuje, viešojoje įstaigoje „Gerumo skraistė“ ir Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centre.

 „Neįgalūs žmonės kasdienybėje susiduria su įvairias barjerais, neretai galvoja, kad dėl negalios jiems nepavyks susitvarkyti kasdienių reikalų, apsilankyti tam tikrose įstaigose. Asistentas tikrai nėra tas žmogus, kuris tvarkys namus, gamins valgyti. Jis galės palydėti žmogų į polikliniką, ligoninę, mokesčių inspekciją ar kitą įstaigą, pagelbėti jam integruotis į visuomenę, palaikyti draugiją tais momentais, kai vienam žmogui kažkur nukeliauti, išspręsti problemas labai sudėtinga“, - kalbėjo V. Gibienė.

Pasak vicemerės, prieš imantis iniciatyvos teikti asmeninio asistento paslaugas Alytuje, jai teko išgirsti ne vieną priešišką nuomonę. Esą tai nereikalinga, nepasiteisins, yra svarbesnių dalykų, kam skirti lėšas.

„Socialinėje srityje rezultatų ir naudos taip lengvai neišmatuosi. Taip, tai nėra naujas šaligatvis ar sutvarkyta gatvė, kur konkrečiai gali pamatyti, kas nuveikta. Bet juks mus supanti aplinka – tai ne tik infrastruktūra ir vizualūs dalykai, tai – ir žmonės, ir santykiai, ryšys vieno su kitu.

Atrodo, kad jei aš turtingas, tai visi turtingi, jei aš sveikas,  tai visi sveiki. Bet juk niekada nežinai, kada gali atsidurti kažkieno kito vietoje. Kuo daugiau aplink laimingesnių žmonių, tuo ir pačiam geriau gyventi, tad kodėl gi nepadėjus vienas kitam“, - sakė vicemerė.

Nors asmeninio asistento paslauga startavo dar visai neseniai, ja šiuo metu naudojasi devyniolika neįgaliųjų. Paslauga jiems kol kas teikiama nemokamai, tačiau kitais metais gali būti patvirtinti įkainiai už suteiktas paslaugas. Šiuo metu asistentams už darbą mokama iš sutaupytų socialinės paramos lėšų.

Norėdamas gauti socialinio asistento paslaugą, neįgalusis pirmiausia turi kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kuris pasirūpins sutvarkyti formalumus.

Susitikimas su asistentu alytiškei duoda energijos visai savaitei

Viena tų, kuri vos sužinojusi apie naują paslaugą Alytuje, kreipėsi dėl asmeninio asistento, buvo Julė Zaniauskienė. Moteris teigė, kad asmeninis asistentas labai palengvina jai kasdienybę.

„Mano asistentė Laimutė – tai lyg aukso grynuolis. Ji nuoširdi, gera. Ir jos bendravimas su žmogumi, ligoniu, suteikia tiek daug energijos, kad užtenka visai savaitei“, - įspūdžiais dalinosi negalią turinti moteris.

Ji teigė, kad visuomet nekantriai laukia savo pagalbininkės, kuri ją palydi į polikliniką ar tiesiog kartu išeina pasivaikščioti gryname ore, ko pati viena J. Zaniauskienė padaryti negalėtų.

„Žinokite, Laimutės atėjimas man kaip šventė. Iškart atradome ryšį. Ji mane skatina, palaiko, įkvepia nenuleisti rankų“, - pasakojo moteris.

J. Zaniauskienė namuose gyvena viena, tad žmogus, kuris gali padėti bet kada prireikus, jai labai reikalingas.

Asistentai – lyg draugai         

Kad žmonės, kuriems padeda, tapo tarsi draugais, rodo ir pačių asistentų patirtys. Šiuo metu tokias paslaugas neįgaliesiems teikia du viešajai įstaigai „Gerumo skraistė“ atstovaujantys  asistentai. Įstaigos vadovė Gita Mickevičiūtė teigė, kad iš pradžių jiems buvo įvairių abejonių, tačiau dabar asistentai nauja patirtimi džiaugiasi.

„Buvo visokiausių svarstymų, juk asistento darbo laikas nėra griežtai nustatytas, jis pagalbą žmogui teikia pagal poreikį. Galvojome, kaip čia bus, kaip pavyks.  Tačiau kiek teko girdėti asistentų atsiliepimų, darbas jiems patinka, ir laikas neprailgsta. Tą pagalbą netgi nesinori vadinti paslauga, nes asistentas  ir neįgalus žmogus susidraugauja, tarp jų atsiranda ryšys, tada jau toji pagalba turi visai kitą vertę“, - sakė G. Mickevičiūtė.

Moteris pasakojo, kad asistentai neįgaliuosius lydi ne tik į įstaigas tvarkytis reikalų, bet net ir nusprendus pasilepinti sveikatingumo, SPA paslaugomis, kuriomis norint pasinaudoti neįgaliam žmogui taip pat kyla sunkumų.

„Asistentas – tarsi draugas. Būna šalia ne tik bėdoje, bet ir, atrodytų, labai kasdienėse situacijose, kur žmogui taip pat reikia vienokios ar kitokios pagalbos“, - teigė G. Mickevičiūtė.