Pranešk naujieną!
Tel. 8 670 94 094. El. paštas info@alytusplius.lt


Vakar mus skaitė 23 470

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis: „Ir kodėl mums taip pasisekė?!“

18:28, 2020-04-17

Lygiai prieš metus, 2019 –ųjų balandžio 18 dieną, prisiekė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Pirmieji jo kadencijos metai buvo ugningi – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Tačiau pirmąsias savo vadovavimo miestui metines vienas jauniausių šalies merų paminės ramiai, kaip priklauso pagal karantino reikalavimus – namuose, su šeima.

 

O nuotoliniu būdu ta proga į rimtus ir nelabai rimtus klausimus atsakyti sutikęs meras N. Cesiulis, kaip visuomet, neieškodamas žodžio kišenėje, energinga greitakalbe bėrė atsakymus, pernelyg nesileisdamas į detales, bet ir nevengdamas nė vieno klausimo.

 

Pokalbį su meru, iš kurio lūpų per vienerius metus išsprūdo tikrai ne vienas šmaikštus posakis, tapęs šių dienų tautosaka, pradėjome būtent apie tai.

 

Jei reiktų vienu sakiniu apibūdinti pirmuosius savo kadencijos metus, kokia tai būtų frazė? – paklausiau mero.  

 

Ir kodėl mums taip pasisekė? – iš karto išgirdau smagiu juoku palydėtą atsakymą. Ir paaiškinimą po jo: „Pasisekė“ su kaupu. Bet yra, kaip yra kaip yra. Pirma – gaisras, dabar – virusas. Ne visiems reikėjo pradėti nuo tokių iššūkių. Bet nemanau, kad kiti būdavo mažiau sunkūs.

 

Tad kelintą valandą prasideda ir kada baigiasi įprasta Alytaus miesto mero darbo diena?

 

Prasideda, kai nubundu, pusę septynių ryte, baigiasi dvyliktą nakties. Daug klausimų tenka spręsti nuo pat ankstyvo ryto ir net jeigu namo grįžti septintą ar aštuntą valandą vakare, vis tiek kalbi telefonu, derini įvairius klausimus, skaitai laiškus elektroniniame pašte, gauni kažkokią svarbią informaciją – dirbi, nes reikia. Laisvalaikiui šiuo metu lieka labai minimaliai laiko.

 

Ar tarnybinį automobilį vairuojate pats, ar dažniau vairuotojas?

 

Visą laiką vairuotojas. Važiuojant dažniausiai tenka kalbėti telefonu, tikslinti kažkokius skaičius, derinti įvairius klausimus. Aš tą laiką, kai tenka važiuoti automobiliu, panaudoju pašto skaitymui, pasirengimui susitikimui.

 

O savaitgaliais tenka dirbti?

 

Be abejo, nes yra daugybė renginių, švenčių, reikia pasveikinti žmones, padėkas įteikti. Būna ir partiniai posėdžiai, įvairūs susitikimai ir pasitarimai. Bet čia apie visus metus kalbant, ne apie karantino mėnesį. Dabar šiek tiek kitaip.

 

Gal per karantiną tas darbo tempas kiek atslūgo?

 

Ne, neatslūgo. Kaip tik - dar didesnis. Darbo dabar žymiai daugiau. Praktiškai kiekvieną dieną tenka nuotoliniu būdu kalbėtis su Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų ministerijų atstovais, Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centru dėl vienokių ar kitokių klausimų.

 

Sprendimai yra priimami čia ir dabar, o savivaldybės jau nuo kitos dienos privalo juos įgyvendinti. Reikia greitai tartis ir su policija, ir su sveikatos įstaigomis mieste, derinti veiksmus.

 

Be to, vyksta ir įprastas darbas: svarstomi tarybos sprendimų projektai, reikia atsakyti į gautus raštus, bendrauti, žinoma, nuotoliniu būdu tenka ir su gyventojais, kurie kreipiasi. Kone kasdien bendrauju ir su žurnalistais.

 

Esate vienas dažniausiai kalbinamų miesto vadovų. Ar patinka jums duoti tuos interviu?

 

Ar patinka, ar nepatinka - nelabai čia pasirinksi. Žinoma, juokaudamas pasakysiu, kad labiau patiktų į plūdę prie ežero sėdint žiūrėti.

 

Bet vienaip ar kitaip, tai yra mano darbo dalis - turi informuoti žmones, atsakyti į jų klausimus. Tai yra viešumas, skaidrumas, efektyvumas. Privalau tai daryti.  

 

Ar karantino metu būnate savivaldybėje, ar dirbate iš namų?

 

Iš esmės -  savivaldybėje. Vieną dieną dirbau iš namų, bet man labiau patinka čia. Pasirašinėju dokumentus, daug bendrauju nuotoliniu būdu, vyksta vaizdo transliacijos. Judėjimas yra pakankamais apribotas, tai dažniausiai būnu darbo vietoje.

 

Ar nepaisant to, kad karantinas, gyventojai gali kreiptis į merą telefonu ar kažkokiu kitu jiems priimtinu nuotoliniu būdu?

 

Turiu savo, kaip mero, oficialią paskyrą „Facebook“ socialiniame tinkle, gyventojai gali ten kreiptis ir kreipiasi. Kasdien būna apie dvidešimt paklausimų, laiškų, klausimų dėl įvairių problemų. Sulaukiu daug laiškų iš emigrantų, norinčių grįžti į Lietuvą. Žmonėms tikrai nėra sudėtinga bendrauti su meru socialinių tinklų pagalba.

 

O komentarus feisbuke ir prie straipsnių apie save skaitote?

 

Kai parašau įrašą feisbuke, stengiuosi iš karto išjungti internetą ir daugiau nežiūrėti. Trys, penki šimtai komentarų, daugybė asmeninių žinučių – srautas yra labai didelis.

 

Į asmenines, kaip miesto vadovui, skirtas žinutes atsakau. Anoniminių komentarų po straipsniais neskaitau -  tą pažadėjau sau iškart tapęs meru.

 

Žinau, kad yra kategorija žmonių, kurie keliasdešimt kartų tą patį komentarą, su tomis pačiomis klaidomis kopijuoja ir skelbia po visais straipsniais. Kam vargintis ir skaityti tai, ką žmogus tyčia neigiamai rašo ir platina? Aš geriau vietoj to su šeima pabendrauju ar knygą paskaitau.

 

Kokias knygas skaitote?

 

Šiuo metu pakaitomis dvi: tai Miko Waltari „Sinuhė egiptietis“ ir Gustavo Flobero „Ponia Bovari“ iš „Šimto geriausių pasaulio knygų“ serijos.

 

Pirmąją knygą skaitau jau antrą kartą, tikrai labai patinka, o „Ponios Bovari“ dar nebaigiau. Man labiau patinka racionalus požiūris, o čia – daug jausmų ir meilės, bet neperskaitęs nenoriu vertinti.

 

Apie jausmus. Buvote išrinktas mylimiausiu meru, o kas yra Jūsų mylimiausias žmogus?

 

Be abejo, mano mylima žmona Aurelija.

 

Praėjo vieneri metai mero poste. Viena iš pirmųjų Jūsų garsiai išsakytų idėjų buvo, kad vietoje medelyno būtų galima statyti viešbutį. Tai ar jis ten bus?

 

Aš sakiau šiek tiek kitaip: kad medelyno teritorija miesto centre turi būti naudojama miesto reikmėms. Kas joje galėtų atsirasti – parkas, pramogų zona, dengtas futbolo maniežas, viešbutis, edukacinė zona – tai turėtų spręsti miestiečiai. Svarbiausiai yra perimti tą teritoriją ir paruošiamieji darbai vyksta.

 

Paruošiamieji darbai vyksta ir dėl aerodromo turto perėmimo savivaldybės žinion. Tad ar Alytuje liks aerodromas ar atsiras laisvoji ekonominė zona?

 

Labai norėčiau, kad Alytuje būtų kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų. LEZ’as galėtų sukurti jų pakankamai daug. Joms atsiradus, į miestą grįžtų ir emigrantai, ir į Vilnių išvažiavę alytiškiai, miestas pradėtų kilti iš pelenų, galėtų augti, o ne mažėti.

 

Būtent žmonių sugrąžinimas, jų pritraukimas į Alytų buvo vienas iš jūsų rinkiminių pažadų. Kiek iš tų pažadų per pirmuosius metus pavyko įgyvendinti – ar tokią ataskaitą pats sau turite pasidaręs?

 

Taip, pavarčiau savo rinkimų knygelę, kurią kartu su komanda dalinome prieš rinkimus. Peržiūrėjome – apie 30-40 procentų to, ką žadėjome, yra pradėta įgyvendinti.

 

Per vienerius metus laisvos ekonominės zonos, žinoma, neįkursi, bet pradėjome. Universitetų pritraukimo procesas taip pat pradėtas – pasirašytos sutartys, nuo rugsėjo turėtų studijos prasidėti. Mokyklų tinklo pertvarkos planas taip pat pradėtas. Yra daug dalykų, kuriuos ketinome daryti ir darome. Pažiūrėsime, kiek po ketverių metų mums pavyks įgyvendinti.

 

Sakydamas „mes“, suprantu, turite omenyje komandą... .  

 

Ir komandą, ir tarybą. Meras turi tik vieną balsą iš 27. Sprendimai priimami tarybos narių balsų dauguma. Ar mes susitelksime, ar mes priimsime geriausius sprendimus, bus matyti. Ne meras, o taryba priima galutinius sprendimus, kuriuos turi įgyvendinti savivaldybės administracija.

 

Jeigu šiandien formuotumėte savo artimiausią komandą, ar joje būtų tie patys žmonės?

 

Buvo įvairių niuansų, bet dabar sakyčiau „taip“. Mes išmokome dirbti, keistis informacija. Tos krizės, kurios mus palietė, mus sustiprino, parodė, kokie esame žmonės. Nekeisčiau komandos.

 

Paminėjote keletą darbų, kuriuos pradėjote daryti ir kurių rezultatas bus gal po metų ar kitų arba po kadencijos. Kokiu savo atliktu darbu per šiuos, pirmuosius, kadencijos  metus labiausiai didžiuojatės?

 

Galėčiau įvardinti du: aukštojo mokslo atėjimas į Alytų ir susitarimas su Alytaus rajono savivaldybe dėl vietų vaikų darželiuose.

 

Mes pradėjome tartis ir radome sprendimą dėl rajono vaikų atėjimo į miesto darželius, rajono savivaldybės prisidėjimo prie miesto biudžeto ir apmokėjimo už savo vaikus. Tokio susitarimo anksčiau nė vienam miesto merui ir nė vienai miesto tarybai pasiekti nebuvo pavykę.

 

Padangų gaisras – nėra tai, kuo galima būti didžiuotis, bet jis neabejotinai yra labiausiai alytiškiams įsiminęs įvykis per šiuos metus. Kaip iš šiandienos perspektyvos vertinate tą situaciją, kokias pamokas jaučiatės išmokęs, ką darytumėte kitaip, jeigu darytumėte?

 

Iš tikrųjų ir gaisro, ir pandemijos metu išmokome viskuo pasirūpinti patys. Nelaukti ir nesitikėti, kad kažkas ateis, parodys ar duos. Išmokome neslėpti situacijos nuo gyventojų, nemeluoti ir nebijoti priimti sprendimų patys. Nebijoti drąsių sprendimų.

 

Net ir dėl medicininių kaukių – kol žadėjo, kad duos, mes rūpinomės patys. Kai duos, jei duos, bus gerai, turėsime daugiau.

 

Antras didžiulis išbandymas ir Jums asmeniškai, ir savivaldybės tarybai – tai švietimo tinklo pertvarka. Apie tai, kad tą tinklą reikia pertvarkyti, kalbama gal daugiau kaip 10 metų, bet realių veiksmų nebuvo imtasi. Dabar padaryti žingsniai yra pakankamai ryžtingi, bet vertinami labai nevienareikšmiai. Jei galėtumėte spręsti vienasmeniškai, ar ta švietimo pertvarka būtų tokia pati, kokia yra šiandien?

 

Ji turėtų būti stipresnė. Ir tokia pertvarka švietimo reforma neturėtų užsibaigti. Reikia dar daug pokyčių.

 

Mes turime labai dideles disproporcijas: mokyklų plotai didžiuliai, vaikų gerokai mažiau. Ikimokyklinio amžiaus vaikai nepatenka į darželius, nes šie paversti mokyklėlėmis. Ūkiškai mąstantis žmogus turėtų suprasti, kad protingiausia moksleivius perkelti į mokyklas, o darželiuose steigti vaikų grupes.

 

Po keleto metų tie vaikai jau eis į miesto mokyklas. Jei to nebus, ikimokyklinukų tėvai ieškos geresnių sąlygų ir darželių kitur, miestas taps nepatrauklus jaunoms šeimoms.

 

Taip, tai drąsūs sprendimai, bet jų reikia ir aš tikiuosi, kad į švietimo tinklo pertvarką iš tiesų bus pažiūrėta dar plačiau.

 

Pastaruoju metu savivaldybės tarybai Vyriausybės atstovo institucija siūlo atšaukti arba pakeisti pakankamai daug, lyginant su ankstesnėmis kadencijomis, tarybos sprendimų. Ar tai vertintumėte kaip sprendimus rengiančios administracijos nekompetenciją, ar kaip tam tikras dalies tarybos narių pastangas bet kokia kaina prastumti ir priimti net ir teisės nuostatoms prieštaraujančius sprendimus?

 

Atsakyčiau: ir taip, ir taip. Matau, kad kai kada administracija parengia tokius sprendimų projektus, kurie neturėtų pasiekti tarybos. Todėl gal grįšime prie savivaldybės struktūros pertvarkos, kad dėl sprendimo projekto, kuris buvo derintas su penkiais skyriais, nereikėtų klausimų ir diskusijų posėdžio metu kelti.

 

Žinoma, matome, kad yra ir tarybos narių rengiami bei teikiami tarybai klausimai, dėl kurių sulaukiama Vyriausybės atstovo priekaištų. Tačiau aš, kaip meras, negaliu riboti tarybos narių iniciatyvos. Jie turi teisę teikti sprendimus. Miestas išsirinko tokius tarybos narius, su kuriais ir man reikia dirbti, kurių siūlymai priimami arba daugumos valia atmetami.

 

Kokiu pažymiu įvertintumėte savivaldybės tarybos narių darbą per šiuos metus? Kaip manote, kuriuos iš jų, tarybos narių, vertėtų „palikti po pamokų“?

 

Negaliu vertinti visų tarybos narių vienu bendru pažymiu. Vieni dirba daugiau, kiti mažiau, vieni iniciatyvos daugiau rodo, kiti mažiau, vieni komitetų posėdžius dažniau lanko, kiti mažiau.

 

Po praėjusios kadencijos matome, kad kai kuriuos buvusios tarybos narius „po pamokų“ paliko rinkėjai. Manau, kad miestiečiai po trejų metų atsirinks, kuriuos iš šiandienės tarybos narių palikti po pamokų, o kitiems leis ateiti į klasę ir mokytis toliau.

 

Užimtumo tarnybos skelbiamais duomenimis, tarp miestų ir rajonų, kuriuose nuo karantino pradžios jau užfiksuotas didžiausias nedarbo augimas, yra ir Alytaus miestas. Kokių priemonių ketina imtis savivaldybė, kad karantino padariniai miestui būtų kuo mažiau juntami?

 

Ketvirtadienį vykusio tarybos posėdžio metu buvo priimti sprendimai verslą karantino metu atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio, neskaičiuoti savivaldybės nuomojamo turto nuomos mokesčio.

 

Jau svarstome ir dėl patentų arba individualios veiklos tarifų, kuriuos nustato savivaldybė: arba už tą laikotarpį, kai bus nevykdoma veikla, savivaldybė grąžins įmoką arba priimsime sprendimą sumažinti mokestį kitais metais ta suma. Bus tikrai daug individualių sprendimų, be to tikimės, kad Vyriausybė kuo greičiau ras tam tikrų galimybių ir formų verslui pradėti vėl dirbti.

 

Tai ar bus šiemet Alytaus miesto šventė su Selo koncertu? – toks buvo paskutinis ketvirtadienio pavakarę vykusio pokalbio klausimas, į kurį meras atsakė:  

 

Apie tai rytoj skaitykite mano facebook paskyroje.

 

Penktadienio popietę jis, kaip buvo žadėjęs, savo facebook paskyroje pranešė, kad „Alytaus gimtadienį švęsime kitaip.(...) Šiandien sąlygas diktuoja koronaviruso grėsmė. Todėl visus miesto dienų renginius atšaukiame. Dėl mūsų pačių saugumo. Juk nėra nieko brangiau už sveikatą.

 

Miesto dienas švęsime namuose. Galėsime klausyti SEL per YouTube. O aš su visa šeima namuose tikrai padainuosiu „Su gaivia bangele Nemune... Nemune...“!“

 

Kalbėjosi Aldona Jankauskienė

 

Ankstesni straipsniai