Degėm 10 dienų. Ar 100 užteks priimti sprendimus dėl gaisro padarinių, kurių  likvidavimas kol kas net neprasidėjo? Kiek laiko prireiks ministerijoms ir jų institucijoms priimti konkrečius sprendimus, kas, kada ką ir kaip darys, iš kokių lėšų darbai apmokami? Tokie klausimai neramina alytiškius.  Atsakymų į juos ieško ir Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

Gal Vilniuje tikimasi, kad savivaldybė pati ir su gaisro padariniais susitvarkys? Bet mes neturime tam nei lėšų, nei galimybių, - sako miesto vadovas.  

Reikia ne tik politinių, bet ir daug techninių, aplinkosauginių sprendimų. O jų priėmimas šiuo metu yra įstrigęs, vienų institucijų specialistai vienaip kalba, kitų – kitaip. Nesusikalbėjimo tarp centrinės valdžios institucijų, kaip ir gaisro metu, kol kas yra daugiau negu ryžto priimti sprendimus.

Vidaus reikalų ministrė pasakė, kad gaisras užgesintas, nors dar degė, dabar kiti pavyzdį ima – sako, kad padangos vežamos ar tuoj bus pradėtos vežti. O visai tai girdint kyla klausimas, kam tas atliekas dabar reikia perkasti ir sverti atskirai, jeigu galima jas iš karto į sunkvežimį pakrovus, automobilinėmis svarstyklėmis išvežant pasverti?

Tai čia ne man tą klausimą reikėtų adresuoti. Iš tiesų stumdymosi tarp institucijų daug. Toks įspūdis, kad kairė nežino, ką daro ar sako dešinė. Jau ne pirmą kartą girdžiu pažadus, kad rytoj pradės padangų liekanas vežti, bet iš tokių kalbų išeina panašiai kaip tame užraše prie baro, kad rytoj alus bus nemokamai, tik tas rytojus kasdien vis nusikelia.

Turbūt ne padangos šiandien yra didžiausia problema, bet tas užterštas vanduo. Kada bus priimtas sprendimas dėl jo išvalymo ar išleidimo nevalyto į Nemuną?

Ketvirtadienį atvyksta atstovas iš Aplinkos apsaugos ministerijos su rekomendacijomis ir pasiūlymais. Tikiuosi, jie bus ir raštu parašyti, kad vėliau nebūtų jokių insinuacijų – sakėme, nesakėme, kaip šiomis dienomis, dažnai būna.

Yra apie tūkstantis kubų užteršto vandens, sutekėjusio į rūsius po gaisro. Be jo dar yra apie 30 tūkstančių kubų užteršto vandens talpyklose. Reikia sprendimų iš ministerijos. Jei paleistume tą vandenį per valymo įrenginius, tai žūtų bakterijos ir mikroorganizmai, kaip mums sako specialistai iš „Dzūkijos vandenų“, ir po to pusę metų viso miesto nevalytus vandenis leistume į Nemuną. Tegu aplinkosaugininkai sprendžia, kaip jį valyti, kada ir kur išleisti.

Ketvirtadienio vakarą savivaldybės rengiamame Padėkos vakare bus pagerbti ir apdovanoti gaisrą gesinę ugniagesiai, kiti jame dirbę žmonės. , reiškia, kad jau viskas – padangos nebesmilksta, ugnis nebeįsiplieks, gaisravietėje yra pakankamai saugu?  Ar jau aišku, kokia paaukotų lėšų suma bus skirta ugniagesiams?

Taip, padangos nebesmilksta, tačiau kasdien situaciją ugniagesiai dar įvertina, apžiūri. Pačioje gaisravietėje dar nėra saugu, kadangi pastatai yra paveikti aukštos temperatūros, konstrukcijų atsparumas yra sumažėjęs.

Manau, kad gaisro iš naujo gesinti tikrai nereikės. Iš visuomenės surinktų daugiau kaip 213 tūkstančių eurų apie 40 tūkstančių bus skirta gaisro padarinių likvidavimui – tokią sumą aukodami žmonės ir skyrė būtent šioms reikmėms.

Likusi dalis bus padalinta ugniagesiams ir kitiems gaisre dirbusiems asmenims. Išeis apie 600 eurų kiekvienam, 100 eurų bus paskatinti toliau nuo gaisro židinio dirbę kursantai.

Ketvirtadienio vakarą bus įteiktas didelis čekis, o konkrečiai kiekvieną žmogų lėšos pasieks po lapkričio pabaigoje įvyksiančio Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame bus priimtas atitinkamas sprendimas.