Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Meras V. Grigaravičius: „Baigsiu kadenciją su pasitikėjimu ir žinojimu, jog visa, kas įmanoma, padarėme“

16:10, 2018-05-30

Prasidėjo ketvirtieji miesto mero Vytauto Grigaravičiaus ir šios kadencijos miesto tarybos metai. Iki kitų savivaldos rinkimų liekant vis mažiau laiko V. Grigaravičius teigia, kad darbų dar yra daug, todėl norisi kiek įmanoma daugiau jų suspėti atlikti ir pabaigti kadenciją pakelta galva. Siekiant užsibrėžtų tikslų vyko nuoseklus darbas ir ne visi rezultatai matosi iš karto, kai  kurie - per ilgesnį laiko tarpą. Apie tai, kokie buvo šie politinės kadencijos metai, pokalbis su V. Grigaravičiumi.

 

Prabėgo treti kadencijos metai. Kokie jie buvo? Kokios nuotaikos lydėjo visus metus?

 

Metai buvo darbingi. Buvau sakęs, kad jie ir turėtų būti darbingiausi, nes jau ir tie žmonės, kurie galbūt nedrąsiai jautėsi atėję dirbti į miesto tarybą, susipažino su šios veiklos specifika ir pradėjo jaustis tvirtai. Savivaldybės administracijoje jaučiasi įdirbis taip pat, o įvykę pokyčiai struktūroje turėjo lemti darbų kokybę. Ir lėmė.

 

Nuveikta tikrai labai daug. Tačiau, be abejo susiduriame ir su problemomis. Ne viską, ką planavome, pavyko padaryti. Susidūrėme ir su problemomis, trikdžiais. Pavyzdžiui, viešojo transporto paslaugų konkursas. Labai atsakingai jam ruošėmės, buvo padarytas didelis įdirbis, sudaryta darbo grupė, pasitelkta visuomeninė konsultacinė grupė, išanalizuota Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Klaipėdos miestų patirtis viešojo transporto srityje.  

 

Siekiama, kad ta paslauga tikrai būtų kokybiška, visiškai kitokia nei yra dabar: ir mikroautobusų spalvine gama, ir jų kokybiniais parametrais, ir personalo išvaizda, ir bilietų kontrole. Ir tokia ji turėjo būti nuo šių metų pradžios, tačiau  viskas užsitęsė, o dabar dar vyksta teisminiai ginčai su konkurso dalyviu.

 

Per praėjusius metus sulaukėme nemažai norinčiųjų investuoti į Alytų. Dalis jų, įvertinę, kad negalime jiems suteikti reikiamo dydžio žemės sklypo, pasitraukė. Bet turime ir tokių, su kuriais derybos pavyko, ir sakyčiau, labai sėkmingai. Pasirašėme sutartį su UAB „Kauno grūdais“. Dar vienas investuotojas turėtų ateiti šiais metais. Jis įsikurtų privačiame žemės sklype, sukurtų nemažai naujų darbo vietų, atgytų geležinkelis, nes žaliava būtų pristatoma būtent juo.

 

Visada smagu pasidžiaugti nuveiktais darbais. Kurie Jus labiausiai džiugina?

 

Darbų atlikta daug, bet norėčiau išskirti pokyčius Alytaus lopšeliuose-darželiuose. Buvo skirta lėšų ikimokyklinių ugdymo įstaigų sanitarinių mazgų, čiužinių, patalynių, žaidimų aikštelių atnaujinimui. Daugelis miesto darželių nebuvo tvarkyti labai ilgus metus. Šiandien įstaigos tikrai atrodo kitaip. Darbai tęsiami, klojami šaligatviai, kad vaikai tiek darželius, tiek mokyklas pasiektų saugiai.

Šaligatviai ir įvažiavimai į daugiabučių kiemus buvo netvarkyti daugelį metų.

 

Didelis dėmesys skiriamas daugiabučių aplinkai – ne tik šaligatviai ar dviračių takai, bet ir įrenginėjamos vaikų žaidimų, krepšinio aikštelės.

 

Noriu pasidžiaugti ir puikiai pavykusia savivaldybės iniciatyva - dalinio dalyvavimo programa, kuria kasmet pasinaudoja ne viena daugiabučių namų bendrija ar įmonė. Alytiškiai aktyviai naudojasi savivaldybės suteikiama parama įsirengiant automobilių stovėjimo aikštelę ar įvažiavimą į daugiabučių kiemus.

 

Pastebime ir kitą teigiamą aspektą: gyventojai, patys investavę 50 proc. savų pinigų, visai kitaip atnaujintą aplinką prižiūri, saugo ir vertina.

Taip pat įgyvendinamas pilietinis biudžetas – skirtas finansavimas miesto gyventojų iniciatyvoms įgyvendinti, žmonės pasiūlė pačių įvairiausių dalykų, nuo muzikinio fontano Rotušės aikštėje iki idėjų Dainų slėnyje ar šaligatvių mikrorajonuose. Dėl šių idėjų balsuos visi alytiškiai nuo 16 metų ir daugiausiai palaikymo sulaukusios bus įgyvendintos.

 

Smagu matyti atnaujintą Jotvingių gatvę, įrengtą privažiavimo kelią į Dainų slėnį, Piliakalnio gatvę. Yra kuo džiaugtis ir didžiuotis.

 

Per praėjusius metus Alytuje įvyko ne vienas tarptautinis renginys, priėmėte net 38 užsienio svečių delegacijas. Alytuje vyko ir Lietuvos diplomatų ir specialiųjų ekonomikos srities atašė, reziduojančių įvairiose Europos, Azijos, Amerikos valstybėse, suvažiavimas. Kokią naudą tarptautinis bendradarbiavimas duoda miestui?

 

Kiekvienas ryšys su užsienio šalies miestu duoda pridėtinę vertę. Tai – ir kultūriniai mainai, ir investicijų pritraukimas, ir vietinių verslo šakų plėtros galimybės. Pavyzdžiui, japonai šiemet padovanos 30 medelių mūsų miesto japoniškam sodui. Mes įsipareigojome ir Japonijoje lietuvišką sodą pasodinti.

 

Praėjusiais metais pasirašėme Alytaus ir Kremenčiuko (Ukraina) miestų bendradarbiavimo sutartis. Mes ukrainiečiams suteikiame informacijos apie ES struktūrinių fondų paramos naudojimosi galimybių, kadangi turime daugiau patirties. Tuo pačiu reklamuojame savo miestą, kuriame galima ir verslą kurti, ir atvažiuoti dirbti.

 

Dar viena tarptautinių ryšių kryptis į kurią kreipiame dėmesį, bendradarbiavimas su miestais, kuriuose gausi lietuvių, kartu ir alytiškių bendruomenė. Prie to atvedė mūsų aktyvi pasaulio alytiškių bendruomenė ir jau šiemet pradedame draugystę su Airijos Monaghan grafyste, kurioje dešimtadalis gyventojų lietuviai, tarp jų ir alytiškiai.

 

Nemažai bendraujame ir su Kinija. Išrinktas meru kreipiausi į Kinijos ambasadorių dėl susitikimo. Ambasadorius pažymėjo, kad buvau pirmasis meras, parodęs iniciatyvą susitikti. Pasikalbėjome apie Alytaus miestą, investicijų pritraukimą, galimybes. Netrukus po mūsų susitikimo Kinijos ambasadorius vizito į Alytų vizitui atsiuntė ambasados atstovą, kuruojantį Kinijos verslo įmonių plėtrą užsienyje ir padedantį Lietuvos verslininkams patekti į Kinijos rinką. Buvo surengtas minėto ambasados atstovo ir Alytaus verslininkų susitikimas. Tai – dar viena atverta galimybė.

 

Visai neseniai Alytuje įvyko diplomatų atašė suvažiavimas, kurį organizavo Užsienio reikalų ministerija. Kiekvienas metais ministerija sušaukia ambasadorius, įvairių sričių specialistus, ambasadų darbuotojus, aptaria metų rezultatus. Šiais metais ekonomikos atašė iš 69 valstybių susitiko Alytuje. Turėjome puikią galimybę pristatyti savo miestą, diplomatams prisistatė ir Alytaus verslininkai.

 

Sulaukėme gausybės gerų atsiliepimų apie Alytų, dėl miesto infrastruktūros, tvarkos, dėl to, kad jis girdimas. Gavome ne vieną pasiūlymą bendradarbiauti. Įvertinsime juos, bet nauda jau dabar yra akivaizdi. Jie išsiveš gerą žinią apie Alytų, o tai neabejotinai duos grįžtamąjį ryšį. 

 

Jūs buvote pirmasis meras gyventojų išrinktas tiesiogiai. Tai tarsi ir didesnė atsakomybė. Ar merui suteikti įgaliojimui leidžia patenkinti žmonių lūkesčius ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus? Ar vis tik yra daugiau stabdžių nei galimybių?

 

Taip, stabdžių yra nemažai. Būtent tai man asmeniškai labiausiai ir nepatinka šiame darbe. Meras yra kaip džinas, išleistas iš butelio. Gyventojai išrinko, bet jis yra priklausomas nuo tarybos. Atsiranda galimybė oponuojančioms politinėms jėgoms stabdyti procesus, įnešti sumaištį, formuojant komandą -  bet kokiam mero ar administracijos direktoriaus pasirinkimui reikalingas tarybos pritarimas.

 

Manau, kad tą sistemą reikia keisti. Diskutuodamas su Seimo nariais apie tai kalbu. Yra palaikančių, galvojančių, kad iš tiesų reikėtų žengti ir kitą žingsnį, stiprinti savivaldos ir mero galimybes veikti. Mano nuomone, žmonių išrinktas meras turėtų pats pasirinkti savo pavaduotojus ir administracijos direktorių, tuomet būtų daug lengviau dirbti, neliktų vietos manipuliacijai.

 

Dabar savivaldybės administracijos direktorius, kalbant apskritai, kaip apie pareigybę neišskiriant Alytaus, nesijaučia tvirtai. Jis tarsi tampa savotišku politikų įkaitu ir turi laviruoti tarp savivaldybės vadovų ir tarybos narių požiūrio į vieną ar kitą situaciją. Užsitraukęs vienos iš minėtų pusių nemalonę, gali būti atleistas iš pareigų. Tai neduoda stabilumo savivaldai. Daug laiko išeikvojama veltui, kai būtų galima priimti kiekvienam miestui ar rajonui reikšmingus sprendimus. Tai nėra gerai.

 

Iki kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai. Ką dar labai norėtumėte per tuos metus nuveikti miestui?

 

Jau pradėtų ir dar tik planuojamų darbų yra daug. Labai norėtųsi, kiek įmanoma daugiau jų padaryti. Kaip vieną iš tokių nebaigtų darbų norėtųsi galų gale Rotušės bokšto laikrodžio klausimą išspręsti. Jis yra, bet neveikia.

 

Labai norėčiau, kad pajudėtų nebaigto statyti pastato šalia savivaldybės klausimas. Galbūt jis kažkaip atgytų. Ar įmanoma? Gal dabar, kai priimtas Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas, kad greta savivaldybės pastato stovinti kavinė, priklausanti tam pačiam savininkui, privalo būti nugriauta, tai duos naują impulsą  sklypo savininkams sėsti prie bendro stalo ir spręsti daugelį metų besitęsiančią problemą. Tas pastatas turi nešti pinigus, o ne stovėti. Tikiuosi, kad pokyčių sulauksime.

 

Norėčiau paminėti ir Ulonų, Santaikos gatvių rekonstrukcijos projektą. Aišku, mes jau nespėsime pradėti tvarkyti minėtų gatvių, bet projektas bus parengtas šiemet. Taip pat ir Naujosios gatvės rekonstrukcijos tęstinumas. Didžiausias klaustukas buvo geležinkelio viadukas, kurį reikia rekonstruoti, norint tęsti gatvės tvarkymą. Pavyko pasiekti ir pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, nors atrodė, kad tai – misija neįmanoma.

 

Dar vienas didžiulis darbas, kurio siekiame – perimti šilumos ūkį į miesto savivaldybės rankas, kad gyventojams būtų užtikrintas ilgalaikis pigios šilumos tiekimas. Kainč sumažinti pavyko labai ženkliai, tačiau reikia užtikrinti to stabilumą. Tikimės, kad pavyks. Laikas iki kadencijos pabaigos tirpsta, tačiau jo dar yra.

 

Ko palinkėtumėte miesto žmonėms?

 

Labai norėjau, kad miesto žmonės nebūtų tokie užsidarę. Matydavau, kad jie yra abejingi, pikti, kritikuojantys viską išskyrus save. Norėjosi, kad tas nueitų į užmarštį, žmonės pasidarytų aktyvesni, drąsesni. Dabar tą matau ir jaučiu. Gyventojų reikalavimai auga, jie nuolat skambina, rašo, teiraujasi. Gyventojai turi būti aktyvūs, tada ir miestas bus aktyvus bei gyvas. Tik dirbdami visi kartu galime pasiekti gerų rezultatų.

Ankstesni straipsniai