Pranešk naujieną!
Tel. 8 670 94 094. El. paštas info@alytusplius.lt

Meras V. Grigaravičius: apie smūgį žemiau juostos, buvusius policijos „klientus“ politikoje ir nutrupėjusią daugumą

10:18, 2018-09-20

Pastaruosius pora mėnesių Alytų purtęs politinis žemės drebėjimas, regis, nurimo. Tiesa, neaišku, ar ilgam. Miesto meras Vytautas Grigaravičius džiaugiasi, kad po garsiai nuskambėjusios vicemerų atstatydinimo ir jų sugrąžinimo istorijos pavyko suformuoti gebančią susitarti tarybos daugumą ir viliasi, kad pavyks sklandžiai baigti šią kadenciją.

 

Dabartinius įvykius miesto politiniame gyvenime jis apibūdina kaip labai ankstyvą rinkimų kovos pradžią.

 

„Kartais pagalvoju, ar tos politinės jėgos, kurios tą inspiruoja, kurios pradeda aktyvią veiklą, neišsikvėps iki realios rinkimų kovos pradžios?“ – svarsto V. Grigaravičius, pastebėdamas, kad politinis gyvenimas Alytuje tapo labai aktyvus, garsus, sensacingas.

 

„Jis drebina Alytaus miestą, atkreipia ir visos Lietuvos dėmesį. Man būnant kituose miestuose, dalyvaujant ten vykstančiuose renginiuose, dažnai tenka atsakinėti į klausimą: kas ten pas jus Alytuje vyksta?“ - interviu portalui alytusplius.lt sakė meras.   

 

Anksčiau ne kartą esate sakęs, kad per Jūsų vadovavimo kadenciją Alytaus įvaizdis pagerėjo. Kaip tą įvaizdį paveikė vicemerų atstatydinimo ir jų grąžinimo istorija?

 

Prisipažinsiu, man tai buvo nelauktas ir tikrai netikėtas smūgis žemiau juostos.

 

Pirmą kartą Alytaus politinio gyvenimo istorijoje konservatoriai, kurie visuomet garsėjo kaip ištikimi partneriai bet kokiose situacijose, mus išdavė. Tai nuteikė nelabai smagiai.

 

Nors buvo ir kita medalio pusė – palaikymas. Vienas pirmųjų, kuris sunerimo dėl įvykių Alytuje ir atvažiavo manęs palaikyti buvo Izraelio ambasadorius, kuris reaguodamas į įvykius mieste tiesiog atvažiavo pabendrauti ir išgerti kavos.

 

Man atrodo, kad bet kokioje gyvenimo srityje yra reikalingas stabilumas. Politiniame gyvenime taip pat. Turi būti tam tikros taisyklės, tam tikra kultūra. Tas labai svarbu, ir miesto gyventojus nuteikia pozityviai.

 

Kai jie mato, kad vyksta politinė kova, bet ji morali, teisinga, tvarkinga, tuomet galima tikėtis ir kitokio jų aktyvumo rinkimų metu. O kai mato tokius dalykus, nusivilia. Jau ne iš vieno alytiškio girdžiu nusivylimo gaideles: ai, kas čia bus?

 

Žinoma, pliusų pasitikėjimui politikais neprideda ir tai, kai matai, kad kažkokiuose politiniuose ar visuomeniniuose junginiuose dalyvauja ir buvę mano, kaip policijos pareigūno „klientai“, su kuriais teko susidurti dirbant policijoje, jų atžvilgiu buvo vykdomos prevencinės priemonės, daromos ir kratos, ir sulaikymai, ir visa kita.

 

Dabar jie dalyvauja politinėje veikloje. Gal kai kurie iš jų susitvarkė, pakeitė savo gyvenimo principus, atsisakė ankstesnės veiklos ir dabar jiems tai tėra nemalonūs prisiminimai. Gal.

 

Bet aš kai kuriuos iš jų prisimenu, kaip savo klientus. Ir ne tik aš. Ir kiti žmonės prisimena. Ir manęs kartais klausia: kodėl jūs tylite? Ateina pas mane žmogus ir sako: tas ir tas mane reketavo, o dabar jis kažkur dalyvauja. Politikoje tokių dalykų neturėtų būti.

 

Tai kodėl Jūs tylite? Tos informacijos neatskleidžiate?  

 

Aš nenoriu nusileisti iki to paties lygio. Aš žinau ir man to užtenka.

 

Grįžkime prie vicemerų istorijos. Ar jų grąžinimą į pareigas laikote savo asmenine, kaip politiko, pergale? 

 

Aš tai laikau dalies tarybos narių pergale. Dalis narių suprato, kuo tai gali pavirsti, kokią žalą tai atneš miestui. Nes sekantis žingsnis turėjo būti savivaldybės administracijos direktoriaus ir vienos jo pavaduotojos atleidimas. Tokiu atveju būtų dar labiau išbalansuotas darbas Alytuje ir būtų prasidėję tolesni neigiami procesai.

 

Grąžinus vicemerus į pareigas, buvo užkirstas kelias šitam žingsniui. Tai yra laimėjimas, ir aš dėkingas tarybos nariams, kurie tą suprato ir liko dirbti, aišku, mažesnėje, aptirpusioje, bet koalicijoje. Nors ir vieno balso persvarą turinti, bet tai yra dauguma, kuri gali priimti sprendimus.

 

Vicemerų atstatydinimas paskatino sudaryti oficialią daugumą, kurios šioje taryboje nebuvo faktiškai nuo kadencijos pradžios. Ar tos daugumos nebuvimas netapo viena iš dabartinių įvykių priežasčių?

 

Ir taip, ir ne. Oficialių parašų padėjimas neapsaugotų nuo subyrėjimo. Neužkirstų kelio pakeisti nuomonę ir išeiti iš koalicijos, ką dalis mūsų partnerių ir padarė. Manau, būtų buvę tas pats.

 

Iki šiol manau, kad visa taryba gali dirbti bendrai. Galima nežaisti politinių žaidimų smėlio dėžėje, kuri vadinasi savivaldybė. Tokių pavyzdžių yra kitose savivaldybėse, pavyzdžiui, Akmenės rajono.

 

Aš norėjau, kad ir pas mus būtų panašiai. Net ir po to, kai mūsų koalicijos partneriai konservatoriai balsavo palaikydami interpeliaciją vicemerams, aš su jais kalbėjausi.

 

Kviečiau įsilieti ir dirbti kartu. Bet tas pasiūlymas liko be atsako.

 

Tai galite patvirtinti ar paneigti, kad konservatoriai už atėjimą į daugumą reikalavo vieno vicemero  posto?

 

Buvo apie tai kalbėta. Apie tai užsiminė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Sakiau, kad mes iš principo nesutinkame, nes yra koalicijos partneriai liberalai, kurie gali reikšti savo pretenzijas. Tačiau pradėjome svarstyti galimas konservatorių kandidatūras, kas galėtų būti ir tiktų pagal įvairius kriterijus. Bet neradom tinkamo.

 

Oponentai nepraleis progos papriekaištauti, kad per kadenciją Jums taip ir nepavyko suburti tarybos narių bendram miesto labui. Pradžioje formaliai buvo beveik absoliuti dauguma – daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų tarybos narių, tik keturi socdemai aiškioje opozicijoje. Bet ta dauguma nuolat byrėjo. Tad kas nutiko, kas buvo padaryta ne taip?

 

Priežastys yra įvairios. Vieni nubyrėjo dėl nesugyvenamo charakterio, dėl to, kad prasidėjo savo valios primetimai, kitų kolegų terorizavimas įvairiu paros metu. Kiti - dėl kažkokių nesutarimų.

 

Kaip vieną pagrindinių problemų aš matau nesikalbėjimą arba negirdėjimą vieniems kitų. Dėl to dalis tiesiog natūraliai nubyrėjo.

 

Manau, kad tai sveikintina. Mūsų dabar yra mažiau, bet mes kalbamės. Kalbamės argumentais. Ir girdime vieni kitus.

 

Mes tą ir mėginome daryti ir su kitais koalicijos partneriais. Bet gal kad mūsų buvo perdaug, gal per didelės ambicijos, gal per dideli norai ir per dideli reikalavimai. Nesugebėjimas išgirsti buvo. 

 

Aišku, ir ta mūsų koalicija nebuvo tokia tvirta. Žinoma, tuos susitikimus galėjome daryti dažniau,  reikėjo dažniau kalbėtis. Tokia klaida buvo. Šitą taikau visiems: ir sau pačiam, ir „Alytaus piliečams“, ir mūsų partneriams.

 

Kalbėjimas tai nereiškia girdėjimas. Turi ir kalbėti, ir girdėti. Kai vienas kitą girdi, tuomet gali ieškoti bendro sutarimo. Manau, kad taip dirbdami šią kadenciją turėtume ir pabaigti. 

 

Taigi šiuo metu jau yra nauja dauguma, o kartu su ja neabejotinai susijęs ir Jūsų patarėjo, kuris dirbo vieną dieną, paskyrimas. Kaip čia buvo su jo momentiniu atėjimu ir išėjimu – ar kažkas „kiaulę pakišo“, ar tiesiog neapsižiūrėjo? 

 

Tai nėra naujoji dauguma. Tai – ta pati senoji dauguma. Aptrupėjusi, bet susitelkusi, neišsibėgiojusi į kampus, kaip kažkas padarė, o tiesiog nusprendusi toliau tęsti darbus.

 

Dėl patarėjo. Tas žmogus atėjęs čia, pamatęs vidinę virtuvę, susidūręs su tuo, kaip jį jau pirmą dieną  pradėjo atakuoti skambučiais, komentarais, buvo pašiurpęs, Jis to nesitikėjo. Tai buvo vienas momentas. O kita kliūtimi tapo tai, kad jis neturi aukštojo mokslo diplomo.  Jis ir pats pamatė, kad jam čia bus sunku dirbti.

 

Ar dar ieškosit patarėjų?

 

Jeigu atsiras žmogus, kuris norės čia pusmetį padirbėti, ne užimti pareigas, o dirbti, tai aš tokią galimybę svarstysiu.  Jeigu jų nebus, tai nebus. Aš jų nelabai ieškosiu.

 

Tęsiant pastarųjų dienų personalijų temą, tenka pastebėti, kad susikirto politikos abėcėlė ir  opozicijos interesai. Situacijoje dėl direktoriaus pavaduotojos atleidimo merui, regis, buvo lemta bet kuriuo atveju likti kaltu: arba dėl to, kad kai kurie politikai taip ir neišmoko tos abėcėlės arba  apsimetė nemokantys ir nežinantys, kad dauguma deleguoja politinio pasitikėjimo asmenis vykdyti tos daugumos programą, arba dėl to, kad pasiūlė atleisti gerą specialistę, kuriai priekaištų dėl jos atliekamo darbo lyg ir nebūta?

 

Iš tiesų Silviją Peštenienę vertinu kaip gerą specialistę, kaip jautrų, pareigingą, kompetentingą, darbui atsidavusį žmogų. Tai - viena. Kita – tie visi politiniai dalykai.

 

Mes su ja kalbėjomės iš karto po to, kai, konservatoriams pritariant, buvo atleisti vicemerai. Tai yra politinio pasitikėjimo postas ir ji atsirado mūsų komandoje po politinio susitarimo su konservatoriais. Kol kartu dirbome, tas postas buvo. Po to, kai mes buvome išduoti ir konservatoriai mus paliko, natūralu, kad tuomet ir susitarimas dėl tos pareigybės nustojo galioti.

 

Mačiau, kad jai iš tiesų sunku kaip žmogui. Kad būtų išvengta tos nemalonios procedūros ir atleidimo iš darbo,  kad ji galėtų toliau dirbti, aš netgi siūliau jai tam likusiam laikotarpiui sustabdyti savo narystę partijoje. Bet ji pasakė, kad partijos interesai yra svarbiau nei kažkieno žaidimai, ir ji nestabdys.

 

Tikrai norėjome, kad ji būtų atleista išmokant kompensaciją, bet įstatymas to nenumato. O įstatymą reikia gerbti.

 

Manau, kad mes S. Peštenienės potencialą išnaudosime kitoje darbo vietoje.

 

Tai kokios pareigos jai bus pasiūlytos?

 

Sužinosite vėliau.

 

Šių dienų įvykius Alytuje apibūdinate kaip ankstyvą rinkimų kovos pradžią. Jūs pats dar likus daugiau kaip pusmečiui iki rinkimų, per miesto gimtadienį pareiškėte, kad daugiau rinkimuose nedalyvausite. Ar tai nebuvo per ankstyvas pareiškimas? Kokių motyvų vedinas tai padarėte?

 

Nemanau, kad padariau tai per anksti. Jei laikas grįžtų atgal, padaryčiau tą patį. Tai buvo gerai apgalvotas žingsnis. Tokioje politikoje, kokia ji yra, aš savęs nematau. Tai – ne mano kelias. Aš turiu kitų planų, kitą kelią.

 

Bet už manęs yra „Alytaus piliečiai“, kurie eis į rinkimus, kels savo kandidatą į merus ir dėl to vyksta tas puolimas.

 

Ar tai reiškia, kad nesieksite mero posto, bet dalyvausite rinkimuose su judėjimu?

 

Ne. Aš to nesakau ir to nebus.  

 

Jūs ne pirmą kartą kalbate apie nusivylimą politika. Jei pasuktume laiko ratą atgal keturiais metais, kai dar neturėjote tos patirties, kurią turite dabar, ką darytumėte kitaip?

 

Didesnį dėmesį skirčiau koalicijos stiprinimui, kad tai būtų didesnis monolitas nei buvo iki šiol.  

 

Vienintelis blogas dalykas, kad per tą laikotarpį ta mūsų dauguma, kaip ledo lytis artėjant pavasariui, taip ji artėjant rinkimams, tirpsta.

 

O visa kita daryčiau taip pat. Ir visiškai nesigailiu dėl savo tuomečio apsisprendimo dalyvauti mero rinkimuose.

Ankstesni straipsniai