Jeigu galvojate, kad Šv. Mišios aukojamos tik bažnyčioje – klystate. Net du savaitgalius iš eilės jos vyko ant Alytaus rajone esančio Gailinto ežero kranto. 

Pirmosioms Šv. Mišioms reikėjo vieno, antrosioms – net dviejų vyskupų leidimo.

Kun. K. Dvareckas: „Vaikystėje čia maudžiausi, dabar – aukojau Šv. Mišias“

Ant Gailinto ežero kranto gimęs ir užaugęs garsus Lietuvoje kunigas Kęstutis Dvareckas sako niekada negalėjęs ir pagalvoti, kad po daugybės metų čia pat, kur vaikystėje krykštavo ir maudėsi – aukos Šv. Mišias.

„Kai pakvietė, nustebino stovyklos formatas, mat ji buvo skirta tėvo ir sūnaus pabuvimui kartu, suartėjimui. Tačiau dar labiau nustebino, kai pasakė adresą, kur reiks važiuoti. Juk tai – mano gimtas kraštas. Mielai sutikau. Tiesa, dėl Šv. Mišių aukojimo ne bažnyčioje teko prašyti Vyskupo leidimo. Tačiau Kaišiadorių Vyskupas šią idėją labai palaikė“, - kalbėjo kun. K. Dvareckas.

Kunigas teigia, jog nustebino ir žmonių gausa stovykloje, mat čia net negalėjo patekti visi norintieji.

„Aukojau Šv. Mišias piligriminiuose žygiuose, tekę Jeruzalėje, prie Galilėjos ežero, tačiau vis tiek ten būna paruoštos specialios vietos. O kaimo turizmo sodyboj, kur vyksta visai kitokie dalykai – tikrai neįprasta. 

Jautru buvo man pačiam, nes tame ežere visą vaikystę pats mirkau, o dabar teko melstis. Juk tuomet eidavome krykštauti“, - sakė kunigas.

Jo teigimu, žmonės jau tapo sotūs nuo fiziologinių dalykų tenkinimo ir pradeda ieškoti gilesnių. „Labai gražu, kad sodybos šeimininkai tam atsiveria, nes, tikėtina, ir lengvatinėmis sąlygomis. Vaikosi ne tik pelnų, kas yra labai normalu versle, bet nori daryti gerus darbus. Tai labai sveikintina“, - sakė K. Dvareckas.

„Man gražu, kad tos kaimo turizmo sodybos pakrantė nėra kažkokia pasaulyje žinoma ypatinga vieta, kur įvyko apsireiškimai. Ne. Tačiau kiekviena vieta gali būti ypatinga, kur mes meldžiamės. Tą vietą ypatinga daro mūsų pasiryžimas kartu ne tik duoną laužyti kasdienybės, bet ir ant altoriaus“, - sakė kun. K. Dvareckas.

Kunigas R. Janušauskas: „Mane tai atgaivino“.

Praėjusį savaitgalį šioje pačioje sodyboje „Pas Algirdą“ vyko mokymai, rekolekcijos tema „Septyni džiaugsmo vagys“, kuriuos vedė Diana Pukelienė.

Kadangi vieną savaitgalį Šv. Mišios ant ežero sužavėjo, ir šįkart sumanyta pasikviesti kunigą. Sutiko Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Renaldas Janušauskas.

„Yra tekę keletą kartų aukoti Šv. Mišias prie kryžių. Paprastai organizuoja kaimo bendruomenės. Kai dirbau Punsko parapijoje – tai ten yra žemės šventinimo tradicijos prie kryžių. O tokiame formate – tikrai ne. Tačiau suprantama, čia vyko katalikiška stovykla, žmonės daug mąstė, meldėsi. Natūralu, kad dvasinio gyvenimo centras – Mišios. Žmonės su vaikučiais, toli važiuoti į bažnyčią. Kunigui vienam lengviau atvažiuoti“, - sakė klebonas.

Tiesa, jam teko gauti net dviejų vyskupų  leidimus, mat aukojo Mišias ne savo vyskupijoje ir ne bažnyčioje.

„Važiuodamas link sodybos, vis tik nemažai galvojau apie techninius dalykus. Koks bus altorius – ar užtiestas, ar bus gėlės. Žiūriu – oho – ir žvakė, ir kryžius, išpuošta. Buvo jaudulio, nes buvau pakviestas į bendruomenę, pas šeimas, kurių visai nepažįstu. Prieš tai reikėjo pasiruošti, pasimelsti, kad sklandžiai vyktų. Bet kai prasidėjo – gitara, giesmės. Kaip sakoma, dangus nužengė į žemę“, - teigė R. Janušaskas.

Anot klebono, dažnai pasakoma, kad šiuolaikinis pasaulis nemoka melstis, nukrypo į materializmą. „Tačiau tokios iniciatyvos parodo, kad ne. Žmonės ieško dvasingumo, ieško Dievo, meldžiasi. Sodybos savininkas manęs net prašė pasimelsti, kad daugiau tokių iniciatyvų būtų. Ne vien puotos, bet ir katalikiškos stovyklos“, - pasakojo R. Janušauskas.

„Praėjo kelios dienos – aš tuo gyvenu. Galvoju, kaip tie žmonės jaučiasi, ar dvasios dovanų gavo. Tą vakarą pakvietė košės valgyti, dar nuoširdžiai pabendravome. Pačios geriausios emocijos. Džiaugiuosi tokiais susitikimais. Kunigui tokie dalykai atgaiva, fantastika. Tada supranti, ką tu darai, dėl ko tu darai, kad ne veltui aukoji savo gyvenimą“, - sakė klebonas.

Idėja kilo spontaniškai

Abi katalikiškos stovyklos ir Šv. Mišios ant ežero kranto – tai alytiškio, trijų vaikų tėvo, verslininko Deivido Ciūnio iniciatyvos.  

„Aš vis dalyvaudavau Daliaus Mackelos organizuojamose „Tėvo ir sūnaus“ stovyklose. Jam pasiūliau stovyklą daryti mano tėčio Algirdo sodyboje. Na ir viskas prasidėjo. Kadangi tai – katalikiška stovykla, ėmėm galvoti, kokį kunigą pasikviesti. 

Ir gimė geniali mintis pasikviesti kunigą Kęstutį Dvarecką, nes visai netoli jo gimtinė. Sutiko. Kitam savaitgaliui labai spontaniškai suorganizavome stovyklą „7 džiaugsmo vagys“. Visko sumanytojas – Dievas, tik jis veikia per žmones“, - kuklinosi alytiškis D. Ciūnys.

Kalbėdamas apie Šv. Mišias prie ežero kranto, teigė, jog tai buvo spontaniška mintis. „Mes net neplanavome, kad Šv. Mišios bus aukojamos prie ežero. Viskas buvo suplanuota sodybos viduje. Tačiau geras oras – greitai atsirado idėjos palaikytojų, o tada – staliukas, užtiesėm balta staltiese, padarėme altorių“, - pasakojo vyras.

Jis neatmetė galimybės, kad panašių projektų bus ir daugiau.