Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ketvirtadienį susitiko su Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriumi Tautvydu Bielozarevičiumi ir Alytaus klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Vilija Maksimavičiene. Buvo aptarta situacija darbo rinkoje Alytaus miesto savivaldybėje.

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų gegužės 1 d. mūsų mieste buvo 9,1 proc. „Situacija gerėja, bet vis dar nėra džiuginanti. Alytaus rajone nedarbo lygis mažesnis, suprantame, kad jo gyventojai dirba mieste, o gyvena rajone, mieste turime ir ilgalaikių bedarbių, nedirbančių daug metų“, – sakė meras N. Cesiulis.

Užimtumo tarnybos pateiktais balandžio 1 d. duomenimis, Alytaus miesto savivaldybėje buvo registruoti 3 237 bedarbiai. Tarp registruotų Alytaus miesto bedarbių moterys sudarė 52 proc. (1683), jaunimas iki 29 m. – 18 proc. (581). 64 proc. – socialinės paramos gavėjai (2060). 

O gegužės 1 d. registruotų bedarbių skaičius sumažėjo iki 2903.

Kaip sakė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius T. Bielozarevičius, vis dar išlieka atviras darbo ar socialinės pašalpos pasirinkimo klausimas – eidamas dirbti žmogus tikisi didesnių pajamų nei pašalpa ar minimalus darbo užmokestis, priešingu atveju jam geriau būti paramos sistemoje nei rinktis darbą, taip pat darbuotojas tikisi, kad darbo vietoje bus gerbiamas ir vertinamas. 

„Turime paradoksą – yra bedarbių, o darbdaviai neranda darbuotojų. Žmonės neturi darbo, bet neina dirbti? Dirbti atvažiuoja rajono gyventojas, o miesto žmogus nenori eiti į darbą?“ – kalbėjo meras N. Cesiulis. 

Kiek Alytuje yra realiai darbo ieškančių žmonių, jei atmetame dirbančius nelegaliai ir tuos, kurie jau neketina grįžti į darbo rinką? Užimtumo tarnybos specialistų atsakymas – apie 2000. 

Kas žmonėms apskritai trukdo įsidarbinti? Daugiausia asmenų stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti. Kitos priežastys, trukdančios dirbti, yra šeimos narių, kartu gyvenančių asmenų slauga, apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.

Susitikimo metu buvo aptartos ir Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi programos, kurios suteikia galimybę bedarbiams bei užimtiems (dirbantiems) žmonėms mokytis, įgyti norimą kvalifikaciją ar kompetenciją, parama kurti verslą ir kitos paramos priemonės.

Savivaldybė galėtų būti kaip tarpininkas tarp verslo ir Užimtumo tarnybos keičiantis darbo rinkos informacija.

Alytuje artimiausiu metu turėtų atsirasti nemažai naujų darbo vietų. Vien „Kauno grūdai“ planuoja jų sukurti apie 250–300. Statomame fabrike bus gaminami greitai paruošiami makaronai ir košės, darbuotojų paieškas numatyta pradėti dar šią vasarą.