Septyniolikmetė Greta Funkaitė, Lietuvos ir tarptautinių dziudo varžybų prizininkė, U-23 Lietuvos rinktinės narė, dziudo treniruotes lanko jau dešimtmetį. Alytaus Putinų gimnazijos moksleivė užtikrintai skina pergales čempionatuose ir teigia, kad dziudo tapo neatsiejama jos gyvenimo dalis. 

Papasakokite savo istoriją, kodėl pasirinkote dziudo sporto šaką?

Kai buvau pirmojoje klasėje trenerė Ramunė Aleknavičienė pasiūlė lankyti dziudo treniruotes. Iš pradžių į šią sporto šaką nežiūrėjau rimtai ir net negalvojau, kad ją išbandysiu, tačiau visi mano klasės draugai pradėjo lankyti, todėl stengiausi nuo jų neatsilikti.

Iš pradžių manęs į treniruotes neleido tėvai, nes manė, jog ši sporto šaka – tikrai ne mergaitėms. Tačiau visi mano draugai žino, kad visada pasiekiu savo tikslą. Zyzdavau dieną naktį, kol pasiekiau savo. Mama pasakė, kad jei norėsiu, galėsiu lankyti nuo kitų mokslo metų. Skaičiavau mėnesius, savaites, dienas iki antrosios klasės ir pagaliau atėjo ilgai laukta diena. Nors tais iš mano bendraklasių jau nedaug kas telankė sporto treniruotes, aš tebenorėjau.

Nuėjus į pirmą treniruotę labai patiko, nes nuo mažų dienų mėgdavau muštis su broliu. Tai, ką išmokdavau per treniruotes, visada pademonstruodavau jam. Praėjus metams nuo užsiėmimų lankymo pradžios, važiavau į pirmąsias savo varžybas „Vaikų pasaulis“, kurios vyko Elektrėnuose. Ten iškovojau 2-ąją vietą ir dėl to buvau labai patenkinta savimi.

Kas jums šiandien yra dziudo sportas?

Dabar net negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be dziudo. Atrodo, kad ši sporto šaka įaugusi į mano kraują. Dziudo yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, juk daugiau nei pusę savo gyvenimo lankau dziudo treniruotes ir neketinu sustoti. Turiu neapsakomai daug gerų draugų „dziudistų“, jie man – tarsi antra šeima. Lankant šią sporto šaką tenka daug keliauti, todėl susipažįstu su sportininkais iš kitų šalių, o su užsieniečiais bendrauti tikrai įdomu.

Kas jums padeda tobulėti, kokie žmonės veda sunkiu sportininko keliu?

Šiuo metu pagrindinis mano treneris yra Zenonas Vencevičius, taip pat mane treniruoja Egesta ir Dainius Cimbolai bei Arūnas Valionis. Z. Vencevičius mano, kad esu perspektyvi sportininkė, kuri gali pasiekti ne tik Europos, bet ir pasaulio sportininkų lygį. Treneris į mane labai daug investuoja ir laiko, ir pinigų, stengiasi, kad dalyvaučiau visose varžybose, sukuria geriausias sąlygas sportuoti. Jis dirba su manimi individualiai ir prisitaiko prie man tinkamo laiko, nes esu gan užimtas žmogus. Labai myliu ir gerbiu savo trenerį. Ačiū jam.

Kokiose varžybose jau teko dalyvauti?

Esu dalyvavusi Lietuvos, Europos ir tarptautinio lygio varžybose. Esu daug pasiekusi. 2012 m. XXIV tarptautiniame dziudo turnyre karininkui A. Juozapavičiui atminti, laimėjau trečią vietą. Lietuvos dziudo U-23 čempionate 2014 m.  Kėdainiuose Lietuvos jauniu dziudo čempionate tapau čempione svorio kategorijoje – 48 kg. Panevėžyje tapau antrosios vietos laimėtoja, prizininke, svorio kategorijoje iki 48 kg.

2014 m. Lietuvos jaunimo dziudo čempionate iškovojau trečią vieta.  Lietuvos jaunių žaidynių dziudo imtynių varžybose – 2015 m. spalį laimėjau antrąją vieta. Su treneriu važiuojame į įvairiausias dziudo stovyklas Lietuvoje ir užsienyje, todėl retai kada vasarą mane galima pamatyti namie.

Kaip leidžiate savo laisvalaikį?

Laisvalaikio nelabai ir turiu, bet dažniausiai mėgstu laiką leisti su draugais, dainuoti, patinka gaminti maistą. Be dziudo dar lankau liaudiškų šokių būrelį „DAINAVA“, esu jaunoji policijos rėmėja. Turėdama laisvo laiko stengiuosi neapleisti sporto –  einu pabėgioti, savo jėgas esu išbandžiusi ir sambo varžybose.

Ką apie jus sako jūsų draugai?

Mane draugai vertina už sąžiningumą, atvirumą, draugiškumą, supratingumą, už tai, kad siekiu savo tikslo, niekada nenuleidžiu rankų, nebijau pasakyti tiesą į akis. Kaip mano geriausia draugė yra pasakiusi: „Vertinu už tai, kad esi savimi“.
 

Gyvenime stengiuosi vadovautis dziudo moralės kodeksu: mandagumas, nuoširdumas, kuklumas, sąžiningumas, draugiškumas, darbštumas, drąsumas, savitvarda, pagarba, tikėjimas.