Laidos „Laisvės keliu“ kūrybinė grupė svečiuojasi pas žuvusio kario savanorio Artūro Sakalausko mamą Genovaitę Sakalauskienę. Pirmąjame Alytuje gyvenanti moteris sako, jog nors ir praėjo daugiau nei 31-eri metai po sūnaus žūties – širdgėla vis dar gyva.

„Tada man buvo labai sunku. Be medikų pagalbos jau negalėjau. Vos neišprotėjau. Tačiau ir šiandien jis man nemiręs, tarsi gyvas. Tą jausmą laikau širdyje. Artūras žuvo už laisvę ir šiandien jis būtų laimingas, kad esame laisvi“, - sako G. Sakalauskienė.

A. Sakalauskas 1991-aisiais  žuvo gindamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigas.

Nors moteriai jau 81-eri, ji sako, jeigu kiltų neramumai – imtų samtį ir bent prisidėtų prie karių maitinimo. „Aš sunkiai paeinu, tačiau ramiai negalėčiau sėdėti. Kai žuvo Artūras – mes su vyru ir dukra Aušra įstojome į savanorių gretas. Dukra iki šiol ten veiklauja. Žiūriu įvykius Ukrainoje ir puikiai suprantu tas raudančias motinas, kurios netenka savo sūnų“, - kalba G. Sakalauskienė.

G. Sakalauskienė – Antrojo Pasaulinio karo vaikas, jos tėtis – Nepriklausomybės kovų dalyvis, tad patriotiškumas jų šeimoje – tarsi įaugęs į kraują.

Išskirtinis pokalbis apie laisvės kainą – laidoje „Laisvės keliu“.