Kai dienos grumiasi su naktimis, šviesos metas eina vis trumpyn ir užleidžia vietą tamsai, pasaulis švenčia Vaiduoklių šventę, geriau žinomą Helovino vardu.

Paskutinę mokslo metų dieną, prieš rudens atostogas, Putinų gimnazijos gimnazistai, pakviesti iniciatyvių mokinių tarybos narių, suskubo pasipuošti neįtikėtinai siaubingais kostiumais. Vampyrų dantys, raganų kostiumai ir skrybėlės, šluotos, ragai, ausys, baisios nosys,  dvasių kaukės ir dirbtinės žaizdos – tikrasis vaiduoklių pasaulis.

Siaubą kelia po visą gimnaziją skraidantys šikšnosparniai, laiptais ropoja vabalai, o pirmojo aukšto fojė skendėjo tamsoje, nes langus uždengė nakties tamsa ir voratinkliai.

Ieškodami šios šventės pradžių pradžios visi ima žvalgytis į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau manoma, kad Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų keltiškų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d., o naujųjų išvakarių šventė būdavo skirta keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio ir tamsos sezono pradžią. Tradiciniai Helovino kostiumai – raganos, velniai, vaiduokliai ir vampyrai, tą dieną galima tapti personažu iš baisios pasakos ar siaubo filmo. Visi šie pasaulio „gaivalai‘ per pertraukas šėlo pirmojo aukšto fojė.

Baisybių ir siaubo atmosferą Putinų gimnazijoje persirengėliams tikrai pavyko sukurti.