Darbas gamybos sektoriuje palieka gilų pėdsaką, įsitikinusi tekstilės įmonei vadovaujanti Ramunė Žemėnienė. Būtent dėl šios priežasties verslininkė, nutraukusi gamybinę tekstilės įmonės „TexTera“ veiklą dviem metams, grįžo į šį pramonės sektorių su nauju įkvėpimu. Nestandartinis požiūris į darbą, šimtaprocentinis atsidavimas, įmonės plėtra sudėtingu ekonominiu laikotarpiu – šį kelią į sėkmę renkasi įmonės vadovė.

Nusprendė vykdyti plėtrą

UAB „TexTera“ siuva plataus spektro gaminius – nuo apatinių  drabužių iki profesionalios sportinės aprangos ar puošnių proginių apdarų. Įmonė gali pasiūlyti visas paslaugas nuo idėjos iki drabužio gamybos. Itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų komanda gali ir turi kompetencijų patenkinti net įnoringiausių klientų užsakymus. Tai – didžiausias įmonės išskirtinumas.

Gamybinė įmonė Alytuje įsteigta 2010 metais, tačiau lygiai dvejus metus, nuo 2016 m. iki 2018 m., veiklos nevykdė. Naujai susibūrusi komanda su dabartine įmonės vadove R. Žemėniene priešakyje iš naujo startavo 2018 m. lapkritį.

„Buvau pervargusi ir įsitikinusi, kad į gamybą tikrai negrįšiu. Ir visgi grįžau į šį sektorių. Ėmė burtis kolektyvas ir paskatino imtis veiksmų. Matyt, pramonė manęs neapleido ir paliko savo pėdsaką. Gamyba yra įdomi, nors ir nelengva sritis. Gal tai mane ir žavi, kad niekada nežinai, kas tą dieną įvyks“, – mintimis dalijasi R. Žemėnienė.

Įmonė veiklą pradėjo vykdyti turėdama vos 4 darbuotojus. Šiuo metu jų gretos pasipildė iki 54 kolektyvo narių. R. Žemėnienė savo komandą įvardija kaip galingą varomąją jėgą, kuri ne tik geba kokybiškai atlikti darbą, bet ir greitai persiorientuoti.

Atnaujinus gamybinę veiklą, bendrovės sėkmė, rodytųsi, laukė už kampo. Augant klientų ratui, atsirado didesnių gamybinių pajėgumų ir patalpų poreikis, todėl įmonės vadovybė, nepaisant nestabilumo rinkoje ir nepalankių ekonominių sąlygų, priėmė sprendimą vykdyti plėtrą.

„Žinome, kad turime spėti laiku plėstis. Jeigu atsiradus poreikiui nestartuosime savo augimo laiku, klientai mus aplenks ir rinksis kitus. Siekdami užbėgti už akių klientų problemoms, vykdome plėtrą greičiau nei jie auga“, – savo sprendimą argumentuoja UAB „TexTera“ vadovė.

Didžiausia kliūtis – finansavimas

Didžiąją dalį produkcijos, 99 proc., įmonė eksportuoja. Bendradarbiavimas su užsienio bendrovėmis atvėrė galimybes ne tik aptarnauti klientus savo gaminama produkcija, bet ir aprūpinti juos kitomis reikalingomis žaliavomis, kurias teikia lietuvių gamintojai.

„Iš vienos pusės mes save apsikrauname, nes tampame atsakingi už atsargų tiekimą ir visą logistiką, bet iš kitos pusės, šie pinigai lieka Lietuvoje ir kitos gamybinės įmonės turi papildomo darbo. Jeigu galime padėti pasiūlydami savo kolegų gaminamą produkciją, kaip įmanydami stengiamės tai padaryti“, – tikina R. Žemėnienė.

UAB  „TexTera“ sprendimas integruoti vietinius gamintojus į savo tiekimo grandinę yra reikšmingas žingsnis, stiprinantis Lietuvos pramonės ekosistemą bei suteikiant galimybes kitoms įmonėms, net ne iš tekstilės pramonės, tačiau apskritai iš skirtingų verslų krypčių išlaikyti finansinius srautus Lietuvos rinkose. Šis sprendimas ne tik padeda išlaikyti finansinius srautus šalyje, bet ir skatina vietinių įmonių augimą bei konkurencingumą. Bendradarbiavimas tarp įmonių kuria papildomas darbo vietas ir prisideda prie ekonomikos stabilumo.   „TexTera“ iniciatyvą vertiname kaip pavyzdį, kai įmonės gali prisidėti prie vietinės pramonės stiprinimo ir tvarios ekonominės plėtros užtikrinimo. Tokiu modeliu galėtų daugelis pasekti kitų tekstilininkų bei apskritai kitų sričių verslai. Tai savitai nauja niša, kurios dėka Lietuvos ekonomika tik stiprėtų, bei smulkieji verslai galėtų atrasti save šių paslaugų teikime, pradedant nuo pakuočių gamybos pasiūlos, baigiant elementariai smulkmenomis, tokiomis kaip etiketės ir kita produkcija reikalinga galutiniam produktui.“

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.

Paklausta apie pastarojo laikmečio sunkumus, kuriuos patiria visos lengvosios pramonės įmonės, UAB „TexTera“ vadovė akcentuoja bankų nepasitikėjimą šios verslo šakos atstovų atžvilgiu.

„Stringa įrangos įsigijimas su pagalba. Didžioji dalis bakų finansuoti atsisako, o gauti valstybės paramą naujos įrangos įsigijimui vilčių nėra. Garsiai kalbama apie atsinaujinančius išteklius, bet kas iš to, jeigu turėsime pasistatę elektrinę, bet eksploatuosime seną įrangą, kuri sunaudos labai daug elektros energijos. Man asmeniškai labai keistas atsakingų ministerijų požiūris šiuo klausimu“, – dėsto įmonės vadovė.

R. Žemėnienė duoda pavyzdį: „Mums reikėtų įsigyti automatinį sukirpimo stalą. Tai ženkliai sumažintų tekstilės atliekų kiekį. Ši įranga kainuoja iki 200 tūkst. Eur. Išsikėlus į didesnes patalpas dar reikia ir siuvimo mašinų, kitos įrangos. Tai labai dideli pinigai. Ir nors turime pasitvirtinę banko paskolą būtent tokiai sumai, reikia apsispręsti, ko mums labiausiai reikia. Jeigu būtų tikslingos valstybės skirtos paramos naujos įrangos įsigijimui, tai gamyba būtų kur kas tvaresnė. Mes labai to pasigendame.“

Nepaisant sunkumų, pašnekovė tikina, kad problemų galima įžvelgti visur, tačiau, jeigu jos išsprendžiamos, vadinasi, nėra problemos.

„Visada stumiuosi į priekį. Žengiau žingsnį ir turiu įgyvendinti tikslą. Jeigu priėmėme sprendimą plėstis, vadinasi, plėtrą įvykdyti turime. Judame į priekį ir nesidairome aplink. Žinote, tikime, kad ateitis bus gera. Pramonė niekada nebuvo stabili, o išlipti iš duobių visada galima. Jeigu matai, kad nesusitvarkai, reikia trauktis ir užleisti vietą kitiems. Manau, kad viskas bus gerai, nes ateitį matau šviesiai“, – pozityvia gaida pokalbį užbaigia R. Žemėnienė.

Taip pat UAB „Textera“ sparčiai ir sėkmingai auganti įmonė pradėjusi Alytaus pramonės parke dideles statybas naujojo modernaus komplekso, kuris siekia 1500 kv.m. plotą. Naujajame pastate įmonė sėkmingai galės vystyti nevaržomai visą savo veiklą. Patalpų pakaks pradedant nuo gamybos, baigiant sandėliavimo patalpas. Jau nekalbant apie darbuotojų laisvalaikio zonas, kuriose pilnavertiškai žmonės galės leisti laisvą laiką.