45 minutės – tiek insulto ištiktam 65 metų alytiškiui teko laukti greitosios medicinos pagalbos. Šiandien šis vyras jau miręs – sielvartaujanti vyro šeima ruošiasi laidotuvėms ir yra įsitikinusi: jei pas vyriškį medikai būtų atskubėję greičiau, tikėtina, jis šiandien būtų gyvas.

AlytusPlius.lt Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties atstovus dėl minėto įvykio jau kalbino spalio 19 d. Minėtos įstaigos vyr. slaugos administratorė Rita Pavilonytė apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, teigė, kad brigada pas alytiškį važiavo tiesiai iš Lazdijų, nes tuo metu Alytuje laisvų brigadų nebuvo. Besikalbant dar nebuvo žinoma, kad už kelių valandų Alytaus ligoninėje gydomas vyras mirs.

AlytusPlius.lt klausimus dėl šios skaudžios nelaimės ir pačios Greitosios medicinos pagalbos sistemos uždavė ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Uždelstas laikas kainavo žmogaus gyvybę, ką daryti, kad tai nepasikartotų.

Pateikiame klausimus ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų atsakymus, ko jie ketina imtis ir ar kas nors po šio įvykio keisis.

AlytusPlius.lt portale publikuota informacija apie tai, kad insulto ištiktam vyrui greitosios medicinos pagalbos teko laukti šitiek laiko, sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Žmonės klausia: kodėl buvo vykstama taip ilgai, ar yra per mažai medikų brigadų?

Apie minimo skaudaus atvejo priežastis galėtų komentuoti Alytaus rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, kadangi ji paslaugas teikia Alytaus miesto savivaldybėje.

Deja, tai nėra vienintelė skaudi netektis, parodanti šalies mastu egzistuojančias greitosios medicinos pagalbos (GMP) organizavimo trūkumus. Dėl to Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina Greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformą, kurios pagrindu bus sukurta centralizuota GMP tarnyba.

Šiuo metu greitosios pagalbos modelis yra toks, kad paslaugas teikia vietos tarnybos, kurių steigėjai yra vietos savivaldos. Ką mes matome  iš statistikos, ir kas, deja, nuskamba per tokius kaip šis liūdnus įvykius, esant decentralizuotam modeliui, greitoji pagalba veikia labai netolygiai – vieni susitvarko su keliamais reikalavimais, kiti – ne. Nes visose GMP  yra skirtinga valdysena, paslaugų teikimo algoritmai, skirtinga darbuotojų kompetencija ir požiūris į jų kvalifikacijos atnaujinimą ir kt.

Dabartinės GMP situacijos veiklos trūkumai yra  kompleksiniai: per mažas ir / ar neefektyviai išdėstytas brigadų budėjimo vietų tinklas, neefektyvus iškvietimų paskirstymas, netiesioginių GMP tarnybai priskirtinų funkcijų (pvz., pacientų pervežimo) vykdymas, pertekliniai iškvietimai, kai reikalinga neskubioji pagalba (jiems aptarnauti GMP reformoje suplanuota steigti medikų konsultantų centrą, į kurį bus nukreipiami tokio pobūdžio skambučiai). Šias problemas spręs ir netolygumus pašalins centralizuota GMP tarnyba.

2013 m. Konstitucinio teismo buvo konstatuota, kad GMP funkcija gyvybę gelbėti ir išsaugoti yra valstybės funkcija. Tuo pagrindu ir kuriama centralizuota GMP tarnyba, kurios kokybės rodikliai turės būti vienodi visoje Lietuvoje.

Šiuo tikslu Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina GMP reformą, kuri leis užtikrinti, kad pacientai pagalbą gautų kaip įmanoma greičiau. Reforma jau prasidėjusi ir siekiama iki 2023 liepos mėnesio sujungti visas GMP stotis į vieną juridinį vienetą, kuris užtikrins kokybiškų GMP paslaugų teikimą. Operatyvumas – vienas svarbiausių GMP efektyvios veiklos kriterijų.

Kad jos būtų teikiamos operatyviai pirmiausia būtina racionaliai išdėstyti brigadas, tą įvertinusi situaciją (visų GMP duomenis) atliks naujai įkurta centralizuota GMP tarnyba. Siekiama, kad po reformos greitosios medicinos paslaugos būtų suteikiamos visoje Lietuvoje laikantis vienodų laiko standartų, t. y. greitoji vyks pas pacientą iki  15 minučių – mieste ir iki 25 minučių – atokiausiai gyvenamose vietovėse.

Planuojama, kad GMP tarnybos pradžioje paslaugas teiks 231 GMP brigada, ir laikui bėgant GMP brigadų skaičius turėtų dar padidėti priklausomai nuo gyventojų judėjimo pokyčių, tačiau jos bus išdėstytos tankiau. Atsižvelgiant į GMP brigadų pasiekiamas vietoves per tam tikrą laiką, GMP tarnyba vertins ir ieškos optimaliausių GMP stovėjimo taškų tam, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos būtų suteikiamos laiku. Kiek konkrečiau bus didinama brigadų,  įvertins naujai sukurta GMP tarnyba, susisteminusi visus duomenis ir įvertinusi atnaujintus GMP paslaugų veiklos procesus. 

Taip pat planuojama padidinti GMP budėjimo vietų  skaičių numatyta  nuo 94 iki 123 per visą Lietuvą. Didėjant GMP budėjimo vietų skaičiui reikės ir papildomų darbuotojų. Pagrindinis GMP reformos tikslas – kad reikalinga pagalba žmogų pasiektų per nustatytą laiką ir nevėluotų. Tai yra vykstant iki 15 minučių – mieste ir iki 25 minučių – į atokiausiai gyvenamas vietoves. 

Gyventojams norime priminti, kad GMP išsikviesti visą laiką (vykstant GMP reformai ir po naujos tarnybos sukūrimo) galima kaip ir dabar trumpuoju skubiosios pagalbos numeriu  112.

Kokius miestus, vietas, aptarnauja Alytaus rajono savivaldybės greitoji medicinos pagalbos stotis? Kiek dirba medikų brigadų?

Alytaus rajono savivaldybės greitoji medicinos pagalbos stotis aptarnauja Alytaus miestą, Alytaus rajoną ir Lazdijus. Alytuje dirba 5, Lazdijuose 2 greitosios pagalbos brigados.

Alytiškiui GMP reikėjo laukti 45 minutes, nes brigada važiavo iš Lazdijų. Kaip pakomentuotumėte šį faktą? Ar tai reiškia, kad yra per mažai medikų brigadų? Kodėl skaičius nedidinamas, galbūt nėra dirbti norinčių žmonių? Ką galima padaryti, kad žmonės pagalbos sulauktų greičiau?

Šiuo metu greitosios pagalbos modelis yra toks, kad paslaugas teikia vietos tarnybos, kurių steigėjai yra vietos savivaldos ir gydymo įstaigos. Ką mes matome ir statistikos, ir kas, deja, nuskamba per liūdnus įvykius viešai, esant decentralizuotam modeliui, greitoji pagalba veikia labai netolygiai – vieni susitvarko su keliamais reikalavimais, kiti – ne.

Tai pagrindinis reformos tikslas yra vienodas paslaugų standartas visos šalies mastu. Tą padės užtikrinti centralizuota Greitosios pagalbos tarnyba su penkiais padaliniais didžiuosiuose miestuose. Pačios greitosios medicinos stotys bus tolygiai išdėstytos visos šalies mastu ir teiks paslaugas koordinuotai, nežiūrint rajonų ribų. Tikslai yra labai aiškūs – kad miesto vietovėse greitoji pagalba atvyktų iki 15 min., o kaimiškose (atokiausiai gyvenamose) – iki  25 minučių.  Už šių skaičių slypi ir išgelbėtos gyvybės.

Jei ir toliau išdėstysime GMP brigadas ir jų pavaldumą tik savivaldybės teritorijoje, visuomet gali atsirasti vienas atvejis, kuomet visos brigados užimtos ir vien brigadų skaičiaus didinimu to neišspręsime, o centralizavus ir kartu išdėsčius jas tankiau, galimybė pasitelkti gretimai stovinčias brigadas ryškiai padidėtų.

Ar tai reiškia, kad bus galima užkirsti kelią tam, kad daugiau tokios situacijos nepasikartotų, juk kalbame apie žmogaus gyvybę?

Sveikatos apsaugos ministerija siekia kuo greičiau įgyvendinti GMP reformą. Šiai dienai pertvarka yra pasistūmėjusi – vyksta intensyvūs susitikimai su savivaldybėmis dėl greitųjų medicinos tarnybų turto ir teisių perdavimo valstybei. Vienos iš savivaldybių tai yra padariusios, kitos ne.

Svarbu pabrėžti tai, kad nuo kitų metų liepos 1 d. jos neturės teisės teikti greitosios medicinos paslaugų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija deda daug pastangų, bet iniciatyvą turėtų rodyti ir savivaldos, besirūpinančios savo rajonų gyventojais.

Deja, yra savivaldybių, kurioms reikia daugiau laiko priimti sprendimus dėl prisijungimo į vieningą tarnybą. Kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad iškeliami vienos savivaldybės interesai aukščiau visų šalies gyventojų poreikio gauti būtinąsias paslaugas laiku ir kokybiškas. Tačiau gyventojai keliauja po visą šalį darbo ir asmeniniais reikalais, visi turi giminių kituose miestuose, todėl svarbu, kad teisė į kokybiškas paslaugas visiems gyventojams būtų vienodai prieinama. Sveikatos apsaugos ministerija deda visas pastangas, kad GMP reforma būtų įgyvendinama pagal suplanuotus terminus

Tad kaip apskritai vertinate šį atvejį, kurio baigtis tokia skaudi?

Kiekvieno žmogaus netektis yra skaudi.  Šeima netenka artimojo. Valstybė, bendruomenė – piliečio. Sveikatos sistemai, medikų bendruomenei – tai pralaimėta kova gelbstint gyvybę.

Akreditavimo tarnybai pavesta išsiaiškinti ir ištirti konkrečią situaciją. Neturint mirusio paciento atstovų sutikimo dėl asmens duomenų apie paciento sveikatos duomenis naudojimo, negalime detaliau komentuoti konkretaus įvykio aplinkybių.

Nesiejame konkrečiai su šiuo įvykiu, tačiau pastarojo laiko skaudžios netektys (Anykščių įvykis)  atveria ir dar vieną nebylią problemą, prie kurios sprendimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų. Tai yra pasirūpinti gyvybės gelbėjimo priemonėmis darbovietėse, žmonių susibūrimo vietose, švietimo įstaigose, todėl visas bendruomenes primygtinai raginame įsigyti defibriliatorius ir apmokyti kuo daugiau žmonių teikti pirmąją pagalbą.

Esame visi atsakingi turėti šių žinių ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Kiekvienam iš mūsų gali tekti gelbėti kito gyvybę pačiu netikėčiausiu momentu.

Europos Sąjungos šalyse insultas yra antra dažniausia mirštamumo priežastis. Be didelio mirštamumo nuo insulto kita problema, su kuria susiduria insultą išgyvenę pacientai ir jų artimieji – negalia. Po persirgto insulto tik apie 10 proc. pacientų visiškai pasveiksta, 25 proc. turi nežymų neįgalumą, 40 proc. – nuo vidutinių iki didelių pažeidimų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva priskiriama didelės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis šalims.

Insulto įtarimui svarbu būdingų insulto požymių išsiaiškinimas: staiga sutrikusi kalba, staiga atsiradęs vienos pusės veido, rankos arba kojos silpnumas, nutirpimas, staiga sutrikusi pusiausvyra arba koordinacija, staiga sutrikęs regėjimas viena arba abiem akimis, staiga atsiradęs stiprus galvos skausmas be aiškių priežasčių. Svarbu žinoti ir šių požymių atsiradimo laiką ir  kada paskutinį kartą žmogus matytas sveikas. Ši informacija privalo būti perduota GMP brigadai. Įtarus insultą, visais atvejais pacientas transportuojamas į artimiausią specializuotą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurių tinklas apima visus šalies regionus. Specializuotuose asmens sveikatos priežiūros įstaigose insultas diagnozuojamas ir gydomas. Svarbu, kad pacientui , kuriam specializuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje  nustatytas ūminis galvos smegenų infarktas, intraveninės trombolizės (trombo ištirpinimo) procedūra būtų atlikta per 60 min, o mechaninės trombektomijos (pašalinimo) procedūra –  ne ilgiau kaip  per 2 val.

Pirminė prevencija vykdoma pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš modifikuojamų (gyvensenos) rizikos veiksnių išeminio insulto riziką labiausiai didina arterinė hipertenzija, prieširdžių virpėjimas, įskaitant paroksizminį, cukrinis diabetas ir padidėjęs mažo tankio lipoproteinų kiekis.