Rytinis pabudimas, skubėjimas į stovyklos rikiuotę, vėliavos pakėlimas, dienos sportiniai žaidimai, vakarojimai prie laužo su draugais skambant romantiškiems gitaros garsams – daugelio dabar jau savo vaikus auginančių ir, sukantis kartų ratui, taip pat į Nemunaičio stovyklą leidžiančių tėvų prisiminimai.

„Išsikalbame, kad pas mus stovyklavę jaunuoliai ar mergaitės atveža savo vaikus. Turėdami neišdildomus prisiminimus – nori, kad ir jų vaikai patirtų įsimintinas savaitės ar daugiau trunkančias atostogas. Su tam tikru režimu, ypatinga Nemunaičio stovyklos dvasia“, - sako Nemunaičio stovyklos vadovė Irena Motūzienė.

Asociacija „Nemunaičio stovykla“ šią vasarą pradėjo 27-ajį sezoną. Šįkart jis ypatingas tuo, jog dėl COVID-19 iki paskutinės minutės tvyrojo nežinia – ar Nemunaičio pušynuose, šalia Nemuno, bažnyčios klegės vaikų ir jaunimo balsai.

„Neslėpsiu – nerimo tikrai buvo. Stebėjome situaciją, kadangi dalyvaujame Švietimo mainų paramos programoje ir gauname dalinį finansavimą – labai padėjo ir teikė informaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Galėjome pasikliauti, turėjome su kuo pasitarti“, - kalbėjo stovyklos vadovė.

650 – tiek Alytaus miesto ir rajono vaikų per pustrečio vasaros mėnesio pabuvos Nemunaičio stovykloje. Anot I. Motūzienės, ankstesniais metais šis skaičius būdavęs bene pora šimtų mažesnis. „Karantino pasekmės tikrai jaučiasi. Vaikai labai pasiilgę bendravimo, veiklų. Mūsų stovykla skautų ateitininkų krypties, čia daug komandinio, strateginio darbo“, - sakė I. Motūzienė.

Stovykloje uždraustas tėvų lankymas. „Imdamiesi visų saugumo priemonių, iš karto įspėjome tėvelius, kad nevažiuotų, nelankytų. Juk nesame tikri, iš kur jie grįžę. Pasikliaujame žmonėmis, tačiau griežtai laikomės rekomendacijų. Į stovyklą atvykusiems vaikams matuojama temperatūra.

Turime tris studentus iš medicinos universiteto, tad jaučiamės saugiai. Viskas vyksta sklandžiai, džiaugiamės, kad viruso temą mūsų stovykloje pakeitė žaidimai, edukacijos, vakarojimai prie laužo, glaudžiamės ypatingai gražiame Dzūkijos gamtos prieglobstyje“, - kalbėjo stovyklos vadovė.

Tiesa, technologijų tema po karantino – labai aktuali. „Sakiau, kad vaikai pasiilgo bendravimo, gamtos, tačiau pastebime, kad po karantino dar labiau paaštrėjo telefonų, interneto poreikiai. Vaikai priprato prie to. Tačiau mūsų taisyklės visiems vienodos – vos 2 valandos laisvo laiko per dieną. Po kiek dienų telefonas tampa nebe toks ir reikalingas, užgožia vaikų draugystė, pašnekesiai, net ir laisvu laiku“, - sakė pašnekovė.

Tai, jog šiais metais stovyklą aplankys rekordinis skaičius vaikų, lėmė ir Alytaus miesto savivaldybės skirtos lėšos. Per du etapus skirta 14400 eurų. „Teikėme projektus savivaldybei ir gavome finansavimą. Natūralu, savivaldybė norėjo prisidėti, kad miesto vaikai po karantino galėtų pabūti gamtoje, užsiimti“, - pasakojo stovyklos vadovė I. Motūzienė.