Atminimas – ne vežimas... O kas gi tai? Kokios jų rašymo „mados“ vyravo praėjusiame amžiuje? Ką šis sunkiai apibrėžiamas žanras lietuvių liaudies tautosakoje mena apie mūsų praeitį? 

Įdomių, neretai šmaikščių, sentimentus keliančių ATMINIMŲ SĄSIUVINIŲ lapelius Alytaus kraštotyros muziejuje praskleisti pakviesime jau nuo lapkričio 29 d. (antradienio) 17 val. 

Parodoje „Rašykit, draugės ir draugai…“ bus pristatomas rašytinis jaunimo bendravimo pokytis nuo XX a. 3-4 deš. iki XX–XXI a. sandūros, o kartu – atminimų sąsiuvinių įvairovė. 

Poezijos ir vaizduojamojo meno derinyje – atminime – tekstu ir vaizdu buvo pateikiama tai, kas yra aktualu šiandien: mintys, idėjos, rašančiojo jausmai atminimo sąsiuvinio savininkui. Įdomu, kad atminimo pildyti bet kam nebuvo duodama – tai buvusi savotiška privilegija. 

XX a. vid. atminimų sąsiuviniai buvo pildomi vyresniųjų, baigiamųjų klasių moksleivių prieš pat baigiant mokyklą, o vėliau, apie XX a. 8–9 deš., šią tradiciją perėmė ir jaunesniųjų klasių moksleiviai, tai pavertę savotišku žaidimu. 

Didžiausią pakilimą XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais išgyvenęs reiškinys šiandien jau yra išnykęs. Tačiau ši tradicija bent trumpam „atgims“ muziejuje. 

Lapkričio 29 d. 17 val. parodos „Rašykit, draugės ir draugai…“ atidarymo metu galėsite ne tik paskaityti ar patys parašyti atminimą, bet taip pat pajusti istorijos ir šiuolaikinio meno dermę – čia išvysite specialiai šiai parodai kuriamą alytiškio tapytojo Pijaus Šematulskio instaliaciją, meniniais akcentais atidarymą apipins ir Šaulių namų jaunimo teatro studijos aktoriai.