Švenčiant Valstybės dieną, istorinė  Merkinė vėl buvo pilna prasmingų akcentų ir šventinio šurmulio – miestelio centre atidengtas  Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos paminklas ir atidarytas skveras, nuo pat ryto iki vėlaus vakaro vyko gražūs renginiai tema „Karalių Lietuva“, Nemuno prieplaukoje sutartinai nuskambėjo tautinė giesmė.

Čia ypatingai pagerbtas prieš keturis šimtmečius miestelį lankęs, jį garsinęs bei pagrindinėje Merkinės aikštėje miręs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza IV. Vladislovo Vazos paminklo ir skvero atidarymo renginyje Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas pažymėjo, jog Lietuva skaičiuoja aštuonis šimtus metų nuo karaliaus Mindaugo valdymo, ir nuo to laiko keitėsi ir jos pavadinimas, ir dydis, ir socialinė santvarka. Jis padėkojo visiems susirinkusiems simboliškai nusilenkti žymiai asmenybei, garsinusiai Merkinę, ir sakė, jog Vladislovas Vaza IV buvo reikšminga asmenybė ne tik Merkinei, bet ir visai Lietuvai, jo vadovavimas ir net mirtis turėjo didelę reikšmę politiniams to meto įvykiams.

„1569 m. Liubline įsteigta Abiejų Tautų respublika. Abiejų Tautų valdovas Vladislovas Vaza IV, vienas riteriškiausių to meto valdovų, Merkinėje lankęsis ne kartą, čia ir mirė. Būtent šioje aikštėje, šalia stovinčiame name, kuris ir vadinamas Vazos namu, 1648 metų gegužės 20 d., su tikro išminčiaus išraiška veide ištaręs „Labanakt, broliai“.

M. Černiauskas priminė, kad prieš penketą metų buvo paskelbta akcija, kurios metu buvo sėkmingai surinktos lėšos Vladislovo Vazos biustui sukurti. Maždaug septyniasdešimties kilogramų bronzinį biustą sukūrė dabar jau šviesaus atminimo jaunas talentingas  skulptorius Dalius Drėgva, biustas prieš tris metus buvo atidengtas ir iki šiol „rezidavo“ muziejuje. „Mūsų pažadas išnešti biustą į aikštę išsipildo šiandien. Tai yra džiaugsmo diena, nes pagerbiame vieną geriausių Lietuvos valdovų“, – kalbėjo M. Černiauskas. Jis taip pat padėkojo postamento autoriui Donatui Patinskui, projektuotojui Arūnui Grigaičiui, už  Vazų herbo sukūrimą ant paminklo – skulptoriui Sauliui Indrašiui.

Paminklą atidengė Vladislovo Vazos skvero rėmėjai Živilė ir Marius Valukynai. Mecenatams buvo įteikta maža Vladislovo Vazos biusto kopija ir puokštė lauko gėlių. M. Valukynas pasidžiaugė, kad turėjo galimybę prisidėt prie prasmingos iniciatyvos ir paremti skvero įrengimą. „Merkinės krašto muziejaus darbuotojai  turi daug idėjų, kaip miestelį dar labiau atgaivinti. Manau, kad kultūra, istorija ir verslas turi eit koja kojon. Tikimės ir toliau prisidėt gražinant Merkinę“.

Paminklą ir skverą palaimino Merkinės klebonas, teologijos mokslų daktaras  Robertas Rumšas.

Šiai progai LDK karinį paveldą repezentuojantis klubas „Viduramžiai“ skyrė  du patrankos šūvius, vieną – Lietubos kariams ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, kitą – Lietuvos valstybei ir Merkinei.

Muziejininkas Žygimantas Buržinskas prisiminė, kaip jam ir draugui D. Drėgvai gimė idėja sukurti biustą. „Šiandien didi diena. Iš tikrųjų, man – ypatinga diena, nes idėja su draugo Daliaus pagalba įgyvendinta. Šiandien  jis būtų labai laimingas. Tai nėra tik materialus kūrinys. Tai yra paminklas asmenybės galiai, charizmai ir gebėjimui kurti, telkti valstybę. Paminklas senajai Lietuvai, kuri buvo didžioji Europos valstybė. Šiandien prisimenam, kas mums priklauso ir tai, kas yra Lietuva iš tikrųjų. Mes nesam tik žemdirbių tauta. Mes – ir didikų, išsulavinusių žmonių kraštas, karių tauta. Vladislovas Vaza IV buvo karys, o šimtatūkstantinės maskvėnų kariuomenės sutriuškinimas – tik vienas iš jo nuopelnų. Jis buvo kultūros, meno fundatorius, taip pat ir Merkinės bažnyčios fundatorius, Merkinės miestui suteikęs daugiau kaip 20 privilegijų“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta merkiniškius ir svečius pasveikino su Valstybės diena ir su prasmingu renginiu. „Šiandien turim dar vieną karalių pačioje garbingiausioje vietoje. Tai vienas ryškiausių istorijos ženklų. Smagu, kad buvo žmonių, kurie tą idėją iškėlė ir įgyvendino. Merkinėje viskas sutelpa – ji tarsi mažoji Lietuvos istorijos iliustracija, nes čia apstu istorijos ženklų. Dėkoju šauniems Merkinės krašto muziejaus darbuotojams Mindaugui ir Žygimantui bei visiems bendraminčiams, kurie prisideda. Nuoširdi padėka skvero įrengimo mecenatams – Merkinėje verslą plėtojantiems Živilei ir Mariui Valukynams. Tai yra graži pradžia ir paskatinimas visiems suremti pečius ir atkurti Merkinės istoriją. Puoselėjam rimtus planus atnaujinti Vazos namą, kuriame apsistodavo karaliai, kuriame mirė karalius Vladislovas Vaza, jame planuojame  įrengti ne tik muziejines ekspozicijas. Čia vyktų parodos ir būtų galima apsistoti nakvynei. Linkiu gražios kūrybos ir prisidėjimo prie klestinčos Merkinės bei Lietuvos“, – kalbėjo meras.

Nuostabų koncertą Vladislovo Vazos pagerbimo renginyje dovanojo Marija Pranckutė ir Deividas Dumčius.

Vėliau iki pat vėlyvo vakaro tęsėsi kiti šventiniai  renginiai, kuriuos drauge organizavo Merkinės kultūros centras, Merkinės krašto muziejus, Varėnos sporto centras, „Pasaulio puodų“ vasaros kiemas, Merkinės seniūnija ir Merkinės miestelio bendruomenė. Drauge su merkiniškiais Valstybės dieną šventė  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Seimo narys Juozas Baublys bei keli kiti Seimo nariai.

Merkinės kultūros centre vyko Karaliaus Mindaugo mėgėjų šachmatų turnyras,  Merkinės piliakalnio papėdėje šurmuliavo totorių kulinarinio paveldo ir kultūros pristatymas, kuriame dalyvavo asociacija „Totoriškas skonis" ir Varėnos totorių bendruomenė. Kinologas Mantas Milinavičius pristatė pirmą kartą Lietuvos kinologijos istorijoje išleistą knygą „Lietuvių skalikai“.

21 val. gausus šventės  dalyvių būrys drauge su viso pasaulio lietuviais giedojo Tautišką giesmę, kuri nuvilnijo  toli Merkinės apylinkėmis. Iki sutemų skambėjo merkiniškių roko grupės „Sidabro“ ir sesių dueto „Baltos varnos“ koncertas.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Vladislovas Vaza su Merkine susijęs tiek pat, kiek ir su Lietuva. Jis Merkinei jautė ypatingus sentimentus, atvykęs čia praleisdavo savaites ir net mėnesius, o vykti į Vilnių ne visada ir noro turėdavo. Nenuostabu, nes čia valdovas buvo apgyvendinęs savo didžiąją meilę Jadvygą Lužkovską, čia augo jo nesantuokinis sūnus Vladislovas Konstantinas.

Manoma, kad Merkinės bažnyčia buvo pirmoji karaliaus pašarvojimo vieta, čia prasidėjo pirmoji gedulingos procesijos dalis. Iš Merkinės senuoju jogailaičių keliu  Vladislovo Vazos kūnas buvo išvežtas į Lenkiją ir dabar  ilsisi Krokuvoje, Vavelio rūmuose, o širdis – Vilniuje.

Paminklas  bus vienas iš pagrindinių objektų, kuris trauks turistus į Merkinę ir primins jiems, jog Merkinė praeityje buvo klestintis miestas. Juk kadais jame skambėjo keturių bažnyčių ir cerkvės varpai, miesto rotušėje posėdžiavo magistratas, dviejuose vienuolynuose vienuoliai mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, o rūmų menėse šoko gražiausios Europos moterys.

Miestelio centre esančiame viename seniausių išlikusių istorinių Merkinės pastatų – Vazos name – lankėsi ne tik karalius Vladislovas IV Vaza, bet  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais apsistodavo didikai ir karaliai – Vytautas Didysis ir Jogaila, Švedijos karalius Karolis XII-asis, Rusijos caras Petras I-asis ir kiti. Su Vladislovo Vazos vardu susijusi ir vaizdingoje vietoje šalia piliakalnio stovinti Merkinės dvarvietė.

Norisi tikėti, jog miestelio gyventojai, išnaudodami unikalų Merkinės istorinį kontekstą, ir toliau kurs bei įgyvendins gražias idėjas, ir Merkinė dar labiau suklestės.