Geri darbai dažniausiai daromi tyliai. Taip ir alytiškis kalvis Justinas Jaruševičius, sužinojęs, kad kažkas Jaunimo parke nugvelbė grilio įrankius, nieko neprašomas tyliai pagamino naujus.

Apie grilio įrankių vagystę alytiškis perskaitė socialiniame tinkle. Pagalvojo, kad galėtų juos pagaminti. Apie savo planus pranešė grilio zonos Jaunimo parke sumanytojui Valerijui Venciui, ir jau netrukus į parką buvo atvežti nauji įrankiai.

J. Jaruševičius su grilio zonos idėjos sumanytoju, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariu V. Venciumi.

Dovanoti smagiau nei ieškoti naudos

Vyriškiui nesuprantama, kaip atsiranda galinčių savintis ir niokoti tai, kas skirta jų pačių turiningam laisvalaikiui praleisti.

O kalbėdamasis su portalo alytusplius.lt žurnaliste J. Jaruševičius prasitarė, kad pagamino ir dar vieną įrankių rinkinį, po pokalbio jį iškart veš į Jaunimo parką.

„Reikia tikėtis, kad ilgapirščiams vogti rankos jau nekils. Tačiau šie įrankiai bus stipriai pritvirtinti, lengvai pasisavinti nepavyktų. Galbūt būtų pravartu toje vietoje įrengti vaizdo stebėjimo kameras“, - svarstė 33 metų alytiškis.

Du savo rankų darbo įrankių rinkinius miestui padovanojęs kalvis to nesureikšmina. Jam patinka gaminti metalo dirbinius ir juos padovanoti kartais yra kur kas smagiau, nei ieškoti naudos sau ar užsidirbti.

„Tai – mano miestas. Grilio zona įrengta mums, alytiškiams. Ir įrankiais naudosimės visi. Tikrai gaila, kai vos įrengus kažką naujo, atsiranda tokių, kurie ima įrenginius niokoti. Jei tik galiu padėti savo miestui, kodėl gi ne“, - kalbėjo J. Jaruševičius, savo nukaldintų gaminių padovanojęs ne tik alytiškiams – jo pagaminta šašlykinė tapo dovana kitame mieste įsikūrusiems šeimos globos namams.

Buvo kulinaru – tapo kalviu

Kalvystė J. Jaruševičiui  – ir darbas, ir atsipalaidavimas. Alytiškis jau nesuskaičiuoja, kiek jis metalo dirbinių yra pagaminęs ir juokauja, kad iš metalo turbūt galėtų padaryti bet ką.

Užtenka užsakovui parodyti nuotrauką ar popieriuje nupiešti preliminarią iliustraciją, ir J. Jaruševičius imasi darbo. Kalviaudamas alytiškis mėgsta dirbti vienumoje, niekieno netrukdomas ir neblaškomas. Taip geriausiai susikoncentruoja į darbus.

O kalvystė vyriškio gyvenime atsirado netikėtai. Gaminti metalo dirbinius jis pradėjo prieš daugiau kaip dvejus metus. Iš pradžių prie kalvystės darbų J. Jaruševičius talkindavo savo kaimynui, o po to pabandė kalviauti vienas.

„Draugas paprašė sumeistrauti šašlykinę. Iš pradžių nė pats nežinojau, koks rezultatas bus. Tačiau pavyko ir už šios veiklos „užsikabinau“. Metalo dirbinius ėmiau gaminti vieną po kito“, - pasakojo kalvis iš Alytaus.

Dabar jis meistrauja ir šašlykines, ir iešmus, įvairias sodo puošmenas, namų interjero detales.

Nors J. Jaruševičiaus profesija neturi nieko bendro su kalvyste. Pirmoji vyro specialybė – kulinaras.

„Man yra tekę padirbėti ir kavinėje. Kulinaras virto kalviu“, - šypsojosi alytiškis, dabar sulaukiantis pačių įvairiausių prašymų, ką pagaminti iš metalo. Jam labiausiai įsiminė vienos moters prašymas sumeistrauti metalinius skėčius gėlėms uždengti.

Turi kojas, rankas – užsidirbsi

Nors kitiems žmonėms metalo kūrinių alytiškis yra prigaminęs, padovanojęs daug, sau pačiam yra sumeistravęs tik lovą.

„Tai buvo žmonos prašymas. Dabar ir dukra nori lovos. Reikės būtinai padaryti, juk čia mano svarbiausios darbų vertintojos“, - juokėsi alytiškis.

Jam niekada net nebuvo kilusi mintis važiuoti kažkur kitur ieškoti geresnio gyvenimo. „Jei turi kojas, rankas, rasi, kaip užsidirbti“, - problemų nemato darbštus vyriškis.

Kas būtų, jei ir jo padovanotus įrankius iš Jaunimo parko kas nors pasisavintų, Justinas tik gūžtelėjo  pečiais: reikėtų gaminti naujus. Belieka viltis, kad to neprireiks.