Dailidės ežerėliai – pamėgta alytiškių laisvalaikio vieta. O vasariški orai čia atvilioja nemažai poilsiautojų, besimėgaujančių saulės voniomis bei maudynėmis. Kad pramogos būtų saugios nuo birželio iki rugsėjo mėnesio rūpinasi paplūdimiuose budintys aštuoni gelbėtojai.

Vienas jų, Didžiosios Dailidės ežerėlio paplūdimyje dirbantis 24 metų alytiškis Eimantas Nastaravičius, džiaugiasi, kad ši vasara iki šiol buvo rami, neįvyko jokių  didesnių nelaimių.

Budrumo negali prarasti nė akimirkai

Tačiau darbo metu budrumo jis negali prarasti nė akimirkai. Ypač susitelkti reikia, kai lyja. Tuomet žmones tenka kviesti išlipti iš vandens, kad dėl prastesnio matomumo būtų išvengta nelaimių.

,,Kol paplūdimyje būna bent vienas žmogus, nenuleidžiu nuo jo akių, niekada negali žinoti, kas gali nutikti. Esu atsakingas už visus“, - teigė Eimantas.

Gelbėtoju jis dirba pirmus metus. Anksčiau kelis metus  dirbo ir užsienyje, ir vienoje Alytaus gamykloje. ,,Bet savo vietą atradau būtent dirbdamas gelbėtoju. Tai - mano svajonių darbas“, - šypsosi Eimantas.

Šis darbas jam patiko nuo pirmų dienų – vyras pasijuto esąs ten, kur ir turi būti. ,,Gelbėtojo darbas – pats geriausias, įdomiausias iš visų darbų, kuriuos esu dirbęs. Nors nežinai, su kokiu iššūkiu gali tekti bet kada susidurti, bet tikiu, kad meilė darbui ir pareigos jausmas padėtų įveikti bet ką“, - įsitikinęs alytiškis.  

Vaikai apsimeta, kad skęsta

Paklaustas, su kokiais iššūkiais tenka kiekvieną dieną susidurti savo darbe, Eimantas prisiminė kelis atvejus, kai vaikai vaidino, kad skęsta. Atskubėjęs jų gelbėti išgirsdavo tik skardų juoką. Pasitaikė ir toks atvejis, kai vaikai bandė perplaukti Didžiosios Dailidės ežerėlį. Laime, pakako įspėjamojo sušvilpimo, kad šie apsisuktų ir plauktų atgal.

Anot jo, atvykę į paplūdimį vaikai labai atsipalaiduoja. Neretai šoka per turėklus į vandenį, nereaguoja į tėvų pastabas.

,,Neretai man pavyksta su vaikais lengviau rasti kalbą ir juos sutramdyti, kai elgiasi netinkamai, negu jų tėvams, dažnai įnikusiems į telefonus. Mes, gelbėtojai, esame ir vaikų auklės“, - pasakojo vyras.

Gelbėtojas jau spėjo pastebėti, kad jauniems tėvams neretai trūksta dėmesingumo būnant su  vaikais. ,,Tėvai įnikę į mobiliuosius telefonus net nemato, ką veikia jų vaikai. Net šiems besimaudant, tėvai dažnai jų nemato. O juk jie yra atsakingi už savo vaikus“, - stebėjosi Eimantas.

Savo darbe jam neretai tenka spręsti ir vaikų patyčių problemas. ,,Jei tik pastebiu tarp vaikų kilusias patyčias, skubu jas malšinti. Visada išsiaiškinu situaciją, įsijaučiu į ją ir nesunkiai išsprendžiu ir tokias problemas“, - pasakojo Eimantas. Jis mano, kad gelbėtojui bet kokioje situacijoje svarbu išlikti žmoniškam, supratingam ir priimti teisingus sprendimus.

Vyrui kartais tenka drausminti  ir atsipalaiduoti nusiteikusius paauglius. Šią vasarą keletą kartų jaunuoliai prie Didžiosios Dailidės ežerėlio bandė vartoti alkoholį. Laimei, pakako žodinio įspėjimo, kad liautųsi elgtis netinkamai.

Gelbėtojas „skenuoja“ kiekvieną žmogų

Eimantas atidžiai stebi visus žmones, neblaiviems neleidžia lipti į vandenį. ,,Savo darbą galėčiau palyginti su vairavimo instruktoriaus darbu. Visada esu budrus, tiesiog skenuoju kiekvieną žmogų, ypač tuos, kurie vandenyje“, - sakė jis.

Alytiškis įsitikinęs: žmonės skęsta dažniausiai dėl savo neatsakingumo.

Nors gelbėtoju Eimantas dirba tik pirmus metus, jau spėjo pastebėti, kad dauguma alytiškių draugiški, šilti, mėgstantys bendrauti žmonės. ,,Kartais maloniai nustebina žmonių pilietiškumas. Pasitaiko, kad alytiškiai patys praneša apie aplink vykstančius negerus dalykus“, - sakė jis.

Eimantas labai džiaugiasi čia, savo gimtajame Alytuje, radęs mėgstamą darbą, kuris teikia pilnatvę. ,,Begalinė dvasinė laimė yra būti ne svetur, o namuose. Dirbu mėgstamą darbą, po kurio lieka laiko ir pomėgiams. Esu labai laimingas“, - šypsojosi pašnekovas.