„Norėčiau, kad per ateinančius metus čia jūsų nė vieno neliktų“, - toks netikėtas nakvynės namų direktoriaus Artūro Galakvoščiaus palinkėjimas trečiadienį nuskambėjo Savarankiškų namų gyventojams, šiandien švenčiantiems vienerių metų Savarankiškų gyvenimo namų gyvavimo sukaktį.

Linki, kad nereikėtų įsitaigos pagalbos

O linkėdamas išeiti direktorius nieko pikto mintyse neturėjo: tiek jis, tiek visas nakvynės namuose dirbantis kolektyvas nori vieno – kad visi gyventojai atsitiestų, rastų savo gyvenimo kelią ir galėtų patys laimingai gyventi, be jokių įstaigų pagalbos. Būdami pavydžiu, kaip reikia sėkmingai tvarkytis gyvenimus, jie užleistų vietas tiems, kurie savo kelio dar tik ieško, bet jau suka tinkama linkme.

Apie tuos kelio vingius ir per metus patirtus įspūdžius Savarankiško gyvenimo namuose buvo kalbama ir trečiadienį, švenčiant vienerių metų įstaigos gimtadienį. Šių namų gyventojai aprodė savo gyvenamąsias patalpas, papasakojo, kaip jiems sekėsi įsikurti.

„Prieš kuriant Savarankiško gyvenimo namus, buvo tokių, kurie kalbėjo, kad to nereikia, kad iš patalpų nieko neliks. Kaip matote, jos lygiai tokios pačios, kaip buvo prieš metus. Ir dar gražesnės, nes gyventojai patys pagerino savo gyvenimo sąlygas“, - kalbėjo A. Galakvoščius.

Šiuo metu Savarankiško gyvenimo namuose gyvena 19 žmonių. Vietos beveik pilnai užpildytos, nes iš viso jų yra dvidešimt.

Per metus buvo gauti 29 prašymai dėl apgyvendinimo Savarankiško gyvenimo namuose. Poreikis auga, o galimybėmis čia įsikurti domisi ne tik Alytaus miesto, bet ir rajono gyventojai.

A. Galakvoščius džiaugiasi, kad įstaigoje gyvenantys žmonės kabinasi į gyvenimą, yra motyvuoti. Penki gyventojai dirba pagal darbo sutartis, keletas užsiima sezoniniais darbais. Vienas mokosi ir nori įgyti profesiją.

Gyventojai dirba ir moko kitus

„Čia žmonės ne tik gyvena, gauna individualias socialines paslaugas, bet ir yra skatinamas jų užimtumas, įvairiai leidžiame laisvalaikį, vykdome edukacijas. Džiugu, kad prie to prisideda ir kitos įstaigos. Turime nemažai sėkmės istorijų, tačiau yra pasitaikę ir nuklydimų. Bet net ir nuklydę žmonės turi galimybę pasitaisyti“, - pasakojo socialinė darbuotoja Ieva Šeškutė.

Per vienerius metus išsikraustyti iš Savarankiško gyvenimo namų teko penkiems gyventojams. Jie nesugebėjo prisitaikyti ir atrasti motyvacijos keistis, tad teko sugrįžti į nakvynės namus.

Tačiau kiti gyvenantys Savarankiško gyvenimo namuose rodo puikų pavyzdį, kaip atsisakyti priklausomybių, dirbti ir tinkamai tvarkytis buitį.

Viena čia gyvenanti moteris jau šešerius metus nevartoja nė lašo alkoholio. Atsisakiusi žalingų įpročių, ji pradėjo dirbti valytoja.

„Turiu neįgalumą, galėčiau ir nedirbti, bet negaliu sėdėti sudėjusi rankų. Apsigyvenus Savarankiško gyvenimo namuose, mano gyvenimas pasikeitė. Apie tokį būstą buvo galima tik svajoti“, - pasakojo alytiškė.

Moteris jai skirtose gyvenimo patalpose gyvena kartu su širdies draugu. Vyriškis taip pat dirba ir yra atsisakęs žalingų įpročių. Jų kambariuose tvarkinga, gražu. Čia nemažai senovinių daiktų, baldų, indų. Jais interjerą papildo sendaikčius mėgstanti alytiškė.

Be veiklos nesėdi ir Savarankiško gyvenimo namuose įsikūręs Rimantas. Meniškos sielos vyras ėmėsi organizuoti dailės užsiėmimus.

„Mano svajonė išsipildė: iš po eglutės iki ketvirto aukšto. Esu laimingas. Susitvarkius gyvenimą jaučiu, kad pasikeitė ir visuomenės požiūris į mane. Net ir nuėjus tvarkyti valdiškų reikalų matosi, kad į mane jau kitaip žiūri“, - pasakojo Rimantas.

Vyriškis teigė, kad visos veiklos, kurios yra čia organizuojamos – sveikintinos. Tik gaila, kad niekas po to į jas nepasineria, užmiršta. 

„Čia nemoko, kaip kurti verslą, užsidirbti. Kai kurie tai gali, kitus reikėtų pastūmėti. Mes gyvename geriau, apsieiname be konteinerių. Bet kalbant apie tuos, kurie apsistoja nakvynės namų pirmame aukšte, tai reikėtų pagalvoti, kaip juos keisti. Žmonės ateina ir iškart papuola į ne pačią geriausią aplinką. Jeigu jie turėtų galimybę nors trumpam pamatyti, kad gali būti ir kitaip, galbūt jų požiūris pasikeistų“, - svarstė Rimas.

Lyg vienas kumštis

Direktorius A. Galakvoščius džiaugėsi, kad nakvynės namų gyventojai yra tapę lyg vienu kumščiu, vieni kitus palaiko, užklupus nelaimei pataria, nes kiekvienas yra matęs ir šilto, ir šalto.

„Nei direktorius, nei socialinė darbuotoja jūsų problemų neišspręs. Mes galime tik padėti. Priminsiu posakį: vien tik išnaikinus blogį, gėrio savaime nepadaugės. To gėrio mes patys turime sukurti daugiau. Jūs turite būti pavyzdžiu, kaip galima pakilti. Ir džiaugsiuosi, kai jums įstaigos pagalbos jau nereikės. Kai kurie jūsų puikiai susitvarkytų ir dabar, tik gal dar reikia drąsos. Bet kokiu atveju, linkiu jums neišklysti iš kelio, kuriuo dabar einate“, - linkėjo A. Galakvoščius.

Šiemet trys gyventojai iš Savarankiško gyvenimo namų išsikraustė į socialinius būstus. Dar vienas butą išsinuomojo iš privataus asmens.

Savarankiško gyvenimo namuose iš viso įrengta dešimt butų. Jų įrengimas kainavo per pusę milijono eurų. 350 tūkst. eurų gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar 160 tūkst. eurų – iš miesto savivaldybės.