Alytiškiai Nerijus ir Loreta Karkauskai savo augintinių kasdien pasivaikščioti į lauką neveda. Bet kai išveda – nelieka nepastebėti. Mat pasivaikščioti jie išeina ne su šunimis ar katėmis, o su šeškais. Mieli gyvūnėliai atkreipia daugelio dėmesį, o juos auginantys alytiškiai prisipažįsta, kad per dvejus metus šeškai jau spėjo užkariauti ir jų namus,  ir širdis.

,, Šeškams nuo pirmų dienų reikėjo skirti labai daug laiko ir kantrybės, nes jie  - tikri išdaigininkai, mėgstantys nugvelbti ir paslėpti jiems patikusius daiktus, maisto likučius ar pasikapstyti gėlių vazonuose“, - pasakojo 40-metis Nerijus.

Per metus įsigijo du šeškus

Prieš įsigydami šeškus alytiškiai daug metų savo namuose augino degu (graužikų rūšis). Nusprendę,  kad metas keisti augintinius, šeškus pasirinko neatsitiktinai. Karkauskų giminaičiai turėjo šeškę, todėl jau buvo spėję buvo susipažinti su šių gyvūnų auginimo subtilybėmis, be to, dukra svajojo būtent apie šiuos augintinus.

Bet kol surado, kur įsigyti šeškus, teko nueiti netrumpą ieškojimų kelią, nes šių gyvūnų pasiūla labai maža.

Pirmasis šeškas į alytiškių namus atkeliavo iš Vilniuje esančios gyvūnų prieglaudos. Pusmetį pasidžiaugę vieno šeško draugija, pasitaikius galimybei alytiškiai įsigijo dar vieną šešką – jį  parsivežė iš gyvūnų fermos, esančios Kaune. Dėl stambesnio sudėjimo jį pavadino Storu.

,,Norėjome patinėlių, nes jie lengviau prijaukinami, draugiškesni ir paklusnesni nei patelės, todėl teko ilgai ieškoti šių augintinių“, - pasakojo Loreta.

Šeškai mėgsta išslapstyti daiktus

Šeimininkai prisimena, kad pirmieji mėnesiai bandant susidraugauti su neįprastais augintiniais buvo nelengvi, kupini išbandymų. Gyvūnai kandžiojosi ir nerodė nė menkiausio draugiškumo.

,,Turėjome apsišarvuoti begaline kantrybe, būti rūpestingi, mylintys ir jokiu būdu nerodyti susikaupusių neigiamų emocijų, nes šeškai labai jautrūs ir užgaulūs gyvūnai, jei supyks – niekada neatleis ir nebus tavo draugai“, - atskleidė Nerijus.

Šie judrūs gyvūnai mėgsta žmonių draugiją. Nors kasdienė jų priežiūra nėra sudėtinga, šeškams kiekvieną dieną reikia skirti itin daug laiko ir kantrybės.

Gyvūnai yra labai vikrūs ir mėgsta vagiliauti. ,,Nespėjame, atrodo, nė  krustelti, o nuo stalo dingsta maistas, nuo grindų - batai. Jie viską taip gudriai išslapsto, kad kartais paslėptus daiktus surandame tik po kelių savaičių“, - šypsodamiesi pasakojo šeškų šeimininkai.  

Ne vieną kartą buvo taip, kad ryte prieš eidamas darbą Nerijus terasdavo tik vieną batą. Kito surasti per trumpą laiką nebūdavo šansų. Tad šeimininkai privalo visada turėti atsarginius batus, kad netektų į darbus pėdinti basiems. Išdykėliai šeškai be galo mėgsta slapstyti daiktus.

Prijaukinti šeškai tampa puikiais draugais

Du šeškus auginantys alytiškiai greitai pastebėjo, kad gyvūnai yra skirtingų charakterių. Vienas šeškas - tingus, kitas priešingai – didelis nenuorama. Jie netgi mėgsta skirtingą maistą. Vienas ėda bulves, o kitas – šunų maistą. Žinoma, abiejų pagrindinis maistas – žalia mėsa.

Šeškai daug laiko praleidžia miegodami. Jie miega net 19 valandų per parą. Likusį laiką jie dūksta:  žaisdami, landžiodami po visus namų kampelius, kuisdami spintose drabužius  ir krėsdami kitas išdaigas.

,,Negali būti nieko nuostabiau, kai šeškai skleisdami specialius garsus, kabinasi į kojas ir kviečia su jais žaisti. Taip pasireiškia jų begalinis noras draugauti ir šėlti kartu“, - šypsosi Nerijus, pridurdamas, kad prijaukinti šie gyvūnai netgi apkabina ir pabučiuoja savo šeimininkus.

,,Tai - be galo protingi, įdomūs sutvėrimai, puikiai besiorientuojantys aplinkoje. Savo namus gali surasti iš toli, nes turi gerą atmintį“, - pasakojo Nerijus.

Alytuje auginti šeškus nėra populiaru

Paklausti, ar tiesa, kad šeškai skleidžia labai nemalonų kvapą, šeimininkai nusijuokia ir paaiškina, kad tikrai šie gyvūnai supykę ar suerzinti gali tokį kvapą skleisti. Tačiau atlikus specialią operaciją to galima išvengti. Abiem alytiškių augintiniams tokia operacija atlikta.

Šeškas kainuoja apie 80 eurų. Gerokai daugiau gali atsieiti jo priežiūra ir vizitai pas veterinarą. Alytiškių auginamas vienas šeškas jau senas, jį kamuoja ligos. Tad šeimininkai kiekvieną savaitę veža jį pas veterinarą, kuris suleidžia vaistų, paskiria vitaminų.

Nerijus ir Loreta pastebi, kad Alytuje auginti šeškus nėra populiaru. Išsinešę į viešas vietas savo augintinius,  mato didelį žmonių susidomėjimą šiais gyvūnais. Jie patys Dzūkijos sostinėje dar nėra sutikę žmonių, auginančių šeškus.

Loreta ir Nerijus įsitikinę, kad šeškai – mieliausi gyvūnai pasaulyje. ,,Neprilygsta jiems nei šunys, nei katės, nei joks kitas gyvūnas. Nekeistume savo augintinių į nieką“, - tvirtino jie.