Atsitikus nelaimei užsienio šalyje ir į pagalbą išsiuntus Lietuvos gelbėtojus, tarp jų būtų ir 31-erių metų Andrius Liegus, jau daugiau nei trylika metų dirbantis ugniagesiu. Pamainos vado pareigas Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje einantis vyras priklauso šalies tarptautinei pagalbos teikimo komandai, turi įgijęs ir aukštalipio profesiją.

A. Liegus taip pat kasmet dalyvauja ir geriausio ugniagesio konkurse. Šiemet pamainos vado kategorijoje jis užėmė trečią vietą.

„Konkurse dalyvauju nuo antrų metų, kai jis buvo pradėtas organizuoti. Visuomet užimdavau prizines vietas. Viso konkurso metu pirmavau, tačiau paskutinėje rungtyje suklydau ir nukritau į žemesnę poziciją. Reiškia jau reikia užleisti vietą jaunesniems. O konkursas kiekvienais metais darosi vis sudėtingesnis, konkurencija didėja, žmonės ateina pasiruošę“, - sakė A. Liegus.

Iš Lazdijų kilęs ugniagesys mokėsi Lenkijoje, Varšuvoje esančioje karininkų mokykloje, ruošiančioje ir ugniagesius gelbėtojus. Baigęs ketverius metus trukusias studijas A. Liegus grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniuje, vėliau Marijampolėje, ir jau apie šešerius metus – Alytuje.

Jis mokslus Lenkijoje pasirinko dėl itin aukštos studijų kokybės ir gerų mokymosi sąlygų. „Ten mes gavome ne tik teorinių žinių, bet iš karto atlikome ir praktiką: dirbdavome pamainomis. Jeigu dirbi, tuomet nereikia eiti į paskaitas, mokyklos teritorija uždara, įranga nauja“, - pasakojo A. Liegus.

Jis turi ir aukštalipio profesiją, kurią įgijo tapęs Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komandos nariu. Pagrindinės komandos funkcijos yra paieškos ir gelbėjimo operacijos miestuose po stichinių ar kitokių nelaimių, humanitarinės pagalbos gabenimas, gaisrų gesinimas bei vandens tiekimas, gelbėjimo darbai cheminėmis medžiagomis paveiktoje teritorijoje. Komanda kasmet privalo dalyvauti pratybose tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.

„Realioj misijoj dalyvauti dar neteko. Problema yra ta, kad Lietuva neturi savo lėktuvo, kuriuo galėtų greitai nuskristi į nelaimės vietą. Tačiau privalomos kasmetės pratybos būna labai realios. Jų metu dirbame 36 valandas be miego. Yra paskirstomi darbai, reikia kuo greičiau suteikti pagalbą, nes po 36 valandų tikimybė surasti gyvą žmogų jau išlieka labai menka“, - patirtimi dalijosi A. Liegus.

Jis yra vienas tų ugniagesių, kuriam darbas priešgaisrinėje tarnyboje yra pašaukimas, pomėgis. Iššūkiai, netikėtumai, įvairovė, darbas su žmonėmis – dėl šių priežasčių vyrui darbas teikia malonumą.

„Čia praleidžiu ketvirtadalį gyvenimo ir labai įdomaus. Daug žmonių, daug skirtingų nuomonių. Žinoma, šis darbas tinka ne kiekvienam. Esu sutikęs tokį, kuris po pirmojo gaisro pasakė, kad čia ne jam ir išėjo, bet yra ir kiti, kuriems patinka“, - sakė ugniagesys.

Jis vykdamas į gaisrus, avarijas ar kitas gelbėjimo operacijas baimės nejaučia, o kiekvieną įvykį stengiasi iš karto pamiršti. A. Liegus įsitikinęs, kad kitu atveju būtų labai sunku, tą neabejotinai pajaustų ir šeima. Ugniagesys teigė, kad po kiekvieno didesnio gaisro pamainos vyrai sugrįžę į darbą pasikalba, kad kažkas mažiau reaguotų, kažkam būtų lengviau.

Pačiam A. Liegui sunkiausia, kai tenka vaduoti į nelaimę patekusius vaikus. „Jų labai gaila, atrodo, kad vaiko skausmas yra didesnis“, - atviravo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pirmos komandos pamainos vadas.

Druskininkuose šiuo metu gyvenantis A. Liegus į darbą Alytaus priešgaisrinėje tarnyboje atvažiuoja kas ketvirtą parą, o kitomis dienomis važiuoja  į antrąjį darbą Lazdijuose. Dėl to labiausiai nukenčia A. Liegaus šeima, kuriai jis norėtų skirti daugiau laiko.

„Šiek tiek liūdna, kad laiką, kurį galėčiau praleisti su šeima, turiu atiduoti kitam darbui. Tačiau Lietuvos valstybė nėra stipri, o kiekvienas iš mūsų nori gyventi oriai, todėl ir tenka rinktis. Visgi, darbo priešgaisrinėje tarnyboje atsisakyti negalėčiau“,- sakė A. Liegus.