Dzūkijos sostinė ir visa Lietuva neteko Vytauto Jaručio - garbingo žmogaus, kuris savo atsidavimu, sąžiningu darbu ir meile tėvynei visada buvo ir ilgam liks neįkainojamu pavyzdžiu kiekvienam jį pažinojusiam.

Amžinybėn išėjo Vytautas Jarutis... Tautodailininkas, Lietuvos kalvių kalvis, Alytaus miesto garbės pilietis, didelis šalies patriotas, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos narys.

Vytautas gimė 1936 m. spalio 16 d.  Žagarėje, Joniškio rajone. Vinco ir Stasės Jaručių šeimoje be  sūnaus Vytauto augo  ir dukra Monika. Užaugęs ir subrendęs sunkiais pokario metais Vytautas anksti patyrė  rūsčią gyvenimo realybę. Jo tėvas  tarnavo Alytaus ulonų pulke, o 1946 metais  buvo  suimtas, peršautas  ir ištremtas  į sovietinius lagerius, o  likus be tėvo teko  padėti mamai sunkiuose žemės ūkio darbuose. Užvenčio pradinė mokykla,  darbštuolio, auksinių rankų   Dangvietų kaimo kalvio Leono Rimeikio uždegantis pavyzdys, įvairūs darbai įvairiose įstaigose Žemaitijoje, pradžioje kuriant medinius dirbinius, pažintis su dailininku baldžiumi Jonu Prapuoleniu, kitais  dailininkais profesionalais liaudies meno šventėse atvedė Vytautą į kalvystę. 1967 metais V. Jarutis, kurdamas paminklą mamai, nukaldino  pirmąją  saulutę, kuri buvo tarsi kibirkštis, užkūrusi naują kūrybinę liepsną. Kalvio kūjis su priekalu tapo pagrindiniais kūrybos įrankiais, o kalvystė - gyvenimo būdu, tarnaujančiu  tautinės  kultūros puoselėjimui.

Vytautas Jarutis, drauge su žymiausiais to meto tautodailininkais dalyvaudamas Lietuvos tautodailininkų sąjungos vykdomame projekte „Čiurlionio kelias“ susipažino su kalvystės amato gerbėju, tuometiniu Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato direktoriumi Vladu Steponavičiumi, kuris 1975 metais pakvietė kalvį atvykti  į Alytų.

Taigi, nuo 1975  iki 1993-ųjų metų Vytautas Jarutis dirbo  eksperimentiniame namų statybos kombinate meninės kalvystės kalviu. Jis buvo pirmasis meninės kalvystės atstovas Dzūkijos sostinėje. Darbštumas, smalsumas, sugebėjimas įžvelgti esmę, sudarantys Vytauto Jaručio talento pamatą, greitai buvo pastebėti ir įvertinti. Iš V.Jaručio kalvystės paslapčių pasisėmę išėjo ne vienas jaunas kalvis, ir šiandien sėkmingai bendradarbiaujantis meninėje kalvystėje.

Vytautas Jarutis, aktyviai dalyvavo parodose, kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose, stovyklose, diskusijose, nuolat tobulino kūrybos techniką, perėmė kitų meistrų patyrimą. 1994 m. dalyvavo pasaulio folkloro festivalyje Vašingtone, kur pirmasis šio festivalio istorijoje įpūtė žaizdrą po atviru dangumi.

Juodojo metalo  kalvystės raidoje Vytauto kaldinamos saulutės - lietuvių memorialinių paminklų tąsa, šiuolaikinio techninio lygmens atspindys dabartinėje metalo plastikoje. Svarų indėlį Vytautas Jarutis įnešė ir į lietuviškos šiuolaikinės kryždirbystės gyvybingumą. Unikaliausi  jo kūriniai  saugojami Lietuvos dailės muziejuje, Kauno nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus universitete, Gedimino pilyje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje, Alytaus kraštotyros muziejuje demonstruoja lietuvių etninės kultūros savitumą ir pasiekimus.

Vytautas Jarutis už unikalius kalvystės  darbus tapo  kultūros ministerijos I laipsnio premijos laureatu (1976 m), liaudies meno parodos Maskvoje laureatu (1987 m), respublikinių parodų laureatu (1975, 1980, 1985 m.), Pasaulio žemaičių parodos Kelmėje laureatu. 1986 m. Vytautui įteiktas Lietuvos kalvių kalvio diplomas ir karūna, 1994 metais - Alytaus miesto kultūros premija. 2005 metais Vytautui  suteiktas meno kūrėjo statusas, LTS ir LTKA geriausio metų tautodailininko diplomas ir premija buvo pelnyti 2008 metais.

Vytautas Jarutis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime: jis - 1988 m. Lietuvos Sąjūdžio Alytuje pradininkas ir iniciatyvinės grupės narys, 1988-1989 m. jis buvo  I, II, III Sąjūdžio suvažiavimų delegatas. 1991 m. Vytautas prisidėjo organizuojant Sausio 13-osios mitingą Alytuje, sakė kalbą, o 1992 m. išrinktas Sąjūdžio Alytuje pirmininku. Vytautas Jarutis sukūrė ir nukaldino paminklą Alytuje žuvusiam karininkui Antanui Juozapavičiui. 1994 m. tapo Krašto apsaugos ministerijos Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos savanoriu.   

1997 metais  už nuopelnus  Lietuvai  menininkas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu, o 2003 metais jam įteikta prof. Vytauto Landsbergio padėka už nuopelnus Lietuvai. 2009 metais už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui  V.Jaručiui įteikta Baltijos asamblėjos padėka, 2014 metais apdovanotas Kelmės rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“, o 2015 metais Vytautui Jaručiui suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas.

Visų bendražygių vardu

TS-LKD Alytaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Labukas