Alytiškės Gintarės Laurinavičiūtės – Rickard karjeroje pilna netikėtų vingių. Alytaus policijos komisariate dirbusi  ir M. Romerio universitete studijavusi moteris prieš 10 metų emigravo, ragavo visokios duonos, kol įgyvendino savo svajonę – tapo modeliu.

 

Tačiau šiandien jos kasdienybė ne tik nuolatinės kelionės ir fotosesijos – Anglijoje alytiškė baigė studijas ir dirba advokato padėjėja.

 

Nors prieš dešimtmetį išvažiuodama iš Lietuvos ji planavo, kad svetur pabus neilgai –  kol užsidirbs pinigų nuosavam būstui.

 

Tačiau likimas sudėliojo kitaip – šiandien savo gimtinėje Gintarė tik viešnia. Tiesa, atvyksta čia ne viena – kartu su anglu vyru ir septynmečiu sūnumi.

 

Su užsienio mados agentūromis dirbanti lietuvė prisistato anglišku savo vardo atitikmeniu Amber.

 

Ji daug keliauja. Moters dienotvarkėje kelionės suplanuotos viena po kitos – ji fotografuojasi įvairiuose pasaulio kampeliuose ir nežino, kokie iššūkiai laukia po savaitės.

 

Bet Gintarei toks gyvenimas patinka.

 

Alytiškė jau nuo 16 metų svajojo apie modelio karjerą. Ji bandė siųsti savo nuotraukas  į modelių agentūras, tačiau sulaukdavo neigiamo atsako – mūsų šalies agentūroms netiko jos ūgis.

 

„Mano ūgis 167 cm, o tada, atsimenu, ieškojo mažiausiai 172 cm. Tuo metu dar nebuvo socialinių tinklų, kuriuose modeliai galėjo save realizuoti, reklamuotis nuotraukose – buvo labai svarbus ūgis, todėl Lietuvoje neturėjau galimybės įsitvirtinti“,- patirtimi dalinosi G. Rickard.

 

Tačiau svajonėms išsipidyti niekada nebūna per vėlu. Gintarė tuo įsitikino, kai kiek daugiau nei prieš metus Anglijoje pradėjo modelio karjerą.

 

Tai įvyko po jos vestuvių. „Man nelabai patiko vestuvių nuotraukos, todėl nusprendžiau sudalyvauti fotosesijoje su vestuvine suknele. Nuo to viskas ir prasidėjo“,- sakė G. Rickard.

 

Įkėlusi savo nuotraukas su vestuvine suknele į socialiniame tinkle susibūrusių fotografų paskyrą, ji sulaukė didelio fotografų susidomėjimo.

 

„Fotografai mane pradėjo kviesti dirbti, vėliau ir viena Londono agentūra su manimi susisiekė – pasiūlė kontraktą metams. Dar ir dabar su ja dirbu, bet tuo pačiu ir su kitais fotografais iš viso pasaulio“,- pasakojo alytiškė.

 

Modelio darbas ­– kupinas iššūkių

 

Fotosesijoje Gintarė dažniausiai užtrunka visą darbo dieną – 8 valandas. Fotosesijų temų būna įvairių, dažniausiai – apatinio trikotažo reklama. Reklamuojami ir žinomų  dizainerių kūriniai, ir sportiniai drabužiai.

 

„Visi galvoja, kad modelis turi tik gražiai atrodyti ir mokėti tinkamai pozuoti, bet yra kur kas sunkiau – teko ir kelias valandas ledinėj jūroj stovėti, ir spalvotais dažais ištepliotai pozuoti“,- patirtimi dalinosi Gintarė.

 

Bendradarbiauti su ja nori garsūs fotografai ne tik iš Europos, bet ir iš Amerikos – tiek jie atvyksta pas moterį, tiek ji keliauja į kitas šalis.

 

Ne vienas žurnalistas nori gauti jos interviu. „Interviu man tenka duoti dažnai, dauguma nori jį gauti už dyką, bet ne visada sutinku, susidomėjusiųjų – tikrai nemažai“,- sakė G. Rickard.

 

Lietuvės – rimtos konkurentės

 

Moteris teigė, kad Anglija yra perspektyvi šalis modelio karjerai. Tačiau Amerikoje, anot jos, sąlygos dar geresnės – didesnė šalis, kurioje nėra tiek daug lietuvaičių.

 

„Dauguma anglų ir amerikiečių sako, kad lietuvaitės labai gražios moterys, stengiasi ir labai save prisižiūri“,- gražiais atsiliepimais apie tautietes dalijosi Gintarė.

 

Užsienyje įsitvirtinusi alytiškė svetur sukūrė ir šeimą – ji ištekėjo už anglo ir augina sūnų. Kolkas jai pavyksta suderinti ir karjerą, ir asmeninį gyvenimą.

 

„Mano berniukas jau 7-erių metų, kai būnu namie, stengiuosi su juo praleisti kuo daugiau laiko. Vyras taip pat mane palaiko ir supranta – jis ir pats užsiima fotografija, todėl žino, kaip viskas vyksta“,- sakė moteris.

 

Teko dirbti stingdančiame šaltyje

 

Tačiau iki pasiekiant dabartinės karjeros aukštumas jai teko paragauti ir gerokai kartesnės emigrantės duonos. Ji dirbo ir stingdančiame šaltyje mėsos fabrike, ir padavėja keliuose restoranuose, kol įsitvirtino advokatų kontoroje ir, galiausiai, tapo modeliu.

 

„Kaip ir beveik visi emigrantai, pradėjau nuo pačių prasčiausių darbų, kol įsitvirtinau. Iš pradžių sunkiausia buvo anglų kalba, nors nuvykusi ją ir mokėjau“,- teigė alytiškė.

 

Prieš 10 metų – aistra automobiliams

 

Lietuvoje alytiškė su šeima paskutinį kartą lankėsi prieš 3 metus. Alytuje likę jos tėvai ir giminės.

 

„Pasiilgstu Alytaus ir Lietuvos, bet mano namai dabar jau čia. Gal kažkaip kitaip būtų, jeigu dar neturėčiau vyro ir sūnaus“,- teigė G. Rickard.

 

Viešnagės metu Lietuvoje alytiškės užsieniečiui vyrui labiausiai patiko Druskininkai, o Alytų jis apibūdino kaip labai gražų ir sutvarkytą  miestą.

 

„Sakė, kad žmonės visi labai draugiški ir svetingi. Jam labai keista buvo, kad pas mano tetą svečiuose buvo pridėtas pilnas stalas vaišių. Anglai taip nedaro – jie pasiūlys tik arbatos, o ne vaišių prie jos“,- kultūrų skirtumus lygino Gintarė.

 

Prieš 10 metų Gintarė priklausė Alytaus automobilių klubui „Hot Road“. Kaip teigė G. Rickard, ji buvo vienintelė tokia mergina Alytuje. Klubo nariai rinkdavosi „Jotvingio“ arba „Palermo“ picerijos aikštelėje, dalyvaudavo įvairiose miestų šventėse.

 

„Aš turėjau „tiuninguotą“ oranžinį Honda CR-X automobilį, visi Alytuje jį žinojo“,- juokdamasi prisiminimais dalinosi alytiškė.