Kartą paklausiau tėvo, kodėl šeima taip rizikavo, o jis pasižiūrėjo į mane ir tarė: „Todėl, kad tai teisinga“. Tai pamoka, kurią būtų gerai prisiminti mums visiems. Tokiais žodžiais lietingą antradienį prasidėjo paminklo šventinimo ceremonija alytiškio Vaclovo Jankausko akmenų muziejuje. Paminklo, kuris pastatytas norint padėkoti, prisiminti ir įprasminti.

Maždaug penkių metrų aukščio metalinis kryžius su akmenimis dekoruotu pamatu ir atminimo lentele papildė V. Jankausko įkurtą muziejų.

Idėjos autoriaus V. Jankauskas, paminklą žydams atminti su draugais ir bičiuliais Mindaugu Jančiausku, An­ta­nu Stanioniu, Juo­zu Žvir­bliu, kalviu Kęs­tu­čiu Lukš­tu iš Mik­lu­sė­nų pradėjo statyti pavasarį.

Vieni vežė akmenis, kiti mūrijo, treti ruošė metalą, kol galiausiai dar vienas eksponatas, įkomponuotas tarp kieme esančių atminimo lentų, įspūdingų akmenų ir kitų paminklų pagerbtas čia susirinkusių ir pašventintas Vidzgirio parapijos klebono Leono Jakimavičiaus.

Padėkoti V. Jankauskui atvyko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorius Andrius Kulikauskas, sodybos šeimininkui padovanojęs naminės duonos.

„Tiesiog sunku kalbėti. Kai kalbi tokia sunkia, ligota tema, kyla jaudulys ir klausimas. Kodėl sovietmečiu būnant žydų dukra mane įžeidinėjo. Aš nesuprasdavau, bet išlikau tvirta. Praėjo daug metų.

Mūsų šeimoje karo metais įvyko didelė tragedija. Visa mano tėvelio pirmoji šeima žuvo holokauste“, - skaudžia šeimos istorija pasidalijo V. Jankausko sodyboje viešėjusi Nadežda Krakovskaja, Alytaus tautinių mažumų centro vadovė.

Moteris pabrėžė, kad žydas yra ne tautybė, o jausmas savyje ir priminė – jis yra žmogus, labai dėkingas kiekvienam, kuris jam nusišypso.

Pats V. Jankauskas pasakojo, kad idėja savo sodyboje Alytaus rajone, Nemuno soduose, pastatyti paminklą žydams gimė iš dėkingumo šiems žmonės.

„Kai aš gimiau, mano mama buvo labai silpna. Mane priglaudė Butrimonyse gyvenusios žydės. Penkias dienas aš gyvenau su jomis. Jos kasdien nešdavo mane į gimdymo namus pas motiną, kad ši mane pamaitintų“, - prisiminė V. Jankauskas.

Kaip jis pats sakė, tai – paminklas iš padėkos žodžio.

Kaskart vis užsimindamas, kad daugiau jokių naujų eksponatų jo muziejuje neatsiras, V. Jankauskas vis sugalvoja ką nors naujo.

Pirmuosius akmenis į savo sodybą V. Jankauskas atsivežė prieš daugiau nei dešimtmetį ir po truputį pradėjo juos kolekcionuoti. Paminklas Lietuvos kariams, pašventintas akmeninis rožinis, senoviniai rakandai, pasagų medis. Tai tik dalis kūrinių, kuriuos galima išvysti V. Jankausko sodyboje.