Nors gyvename XXI amžiuje, Alytaus miesto centre dar yra žmonių, besinaudojančių lauko tualetu. Viena jų – 84-erių metų alytiškė Irena Čirienė. Moteris susiėmė už galvos sužinojusi, kad valdžia užsimojo neprisijungusiems prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų, skirti baudas. Senolė dievagojasi, kad tam ji pinigų neturi.

Nors 84 metų alytiškė gyvena pačiame miesto centre, Pulko gatvėje, netoli kebabinės, ji namuose neturi ne tik tualeto, bet ir vandens: namas nėra prisijungęs prie miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

„Lauke yra šulinys, bet ir tuo pasinaudoti negaliu. Jame vanduo užterštas. Vandenį man iš kaime esančio šulinio atveža pusbrolis“, - apie savo kasdienybę pasakojo I. Čirienė.

Sunkiai besiverčiančiai moteriai sunku patikėti, kad netrukus problemų gali dar padaugėti. Alytiškę išgąsdino Vyriausybės rengiamas įstatymo projektas, kuriuo numatoma skirti baudas besinaudojantiems lauko tualetais ir neketinantiems prisijungti prie miesto centralizuotai teikiamų paslaugų.

„Aš gyvenu viena. Nieko aš nesivesiu, nes neturiu tam lėšų. Pensijos gaunu 260 eurų ir už tiek turiu pragyventi. Už šiukšles, elektrą mokėti reikia, namą drausti reikia – vien mokesčiai. Mano gyvenimas sunkus. Sūnus kartais atvažiuoja iš Kauno aplankyti, o šiaip verčiuosi viena“, - pasakojo senolė.

Moteris sakė neįsivaizduojanti, ką reikės daryti, jeigu jai bus paskirta bauda, nes jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų ji nei dabar, nei vėliau neketina.

„Jei pinigų nėra dabar, tai iš kur jų gali atsirasti paskui? Taip ir gyvenu, be vandens, tualeto namuose. Žiemą dar prisideda ir šildymas, tenka malkas pirkti“, - kalbėjo moteris.

Pasak jos, tarybiniais laikais valdžia neleido prisijungti prie miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. „Sakė, kad teritorijoje, kur šalimais stovi keletas namų, statys viešbutį. Žadėjo, kad namus nugriaus, skirs butą ir dar kompensaciją sumokės. Bet viešbutis taip ir neatsirado. O vėliau visokiems įrengimams neatsirado pinigų“, - teigė I. Čirienė.

Nors alytiškei priklausantis tualetas lauke, jis tvarkingas. Moteriai jo užtenka, o ir įsirengti tualetą name, alytiškė neturi galimybių.

Lauko tualetu mieste naudojasi ne tik I. Čirienė, tokių žmonių yra ir daugiau.

Kaip nurodė bendrovės „Dzūkijos vandenys“ Bendrojo skyriaus viršininkė Rasa Lukšienė, 99, 8 proc. alytiškių turi galimybę prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

„Nors žmonės galimybę jungtis prie kanalizacijos tinklų turi, jie ja nepasinaudoja. Dažniausiai jie teisinasi, kad tam neturi lėšų. Kiti teigia, kad yra įsirengę vietinius nuotekų valymo įrenginius, investavę savo lėšas ir nenori jų dar kartą skirti.

Kiekvienas atvejis, norint prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų, individualus, tad ir prisijungimo sumos gali skirtis. Ruošiami projektai ir tuomet įvertinama, kiek tai kainuos“, - kalbėjo R. Lukšienė.

Pasak jos, visame Alytaus mieste yra tik apie šimtas individualių namų, kurie šiuo metu neturi galimybės prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų.

Minėti gyvenamieji namai yra atokesnėse, rečiau apgyvendintose Alytaus miesto vietovėse, nutolusiose nuo centralizuotų tinklų, todėl tokių būstų prijungimas iš bendrovės pareikalautų didelių investicijų. 

Jei įsigalios naujas įstatymas, prie kanalizacijos tinklų bus privaloma jungtis tose gyvenvietėse, kur yra daugiau kaip 2000 žmonių ir tik tuo atveju, jei kanalizacijos tinklai yra nutiesti iki gyventojo sklypo.

Europos komisija nurodo, kad Lietuvoje prie centralizuotos kanalizacijos yra prisijungę mažai žmonių ir  grasina Lietuvai milijoninėmis baudomis, jei situacija nesikeis.