Floristikos ir aplinkos apželdinimo mokslus baigusi ir šioje srityje daug metų dirbusi 43-ejų metų alytiškė Rita Gegužienė šiandien savo gyvenimo neįsivaizduoja be keramikos, kurią netikėtai „atrado“ prieš penkerius metus. Naujas pomėgis jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.

„Kai atradau keramiką, viskas apsivertė aukštyn kojomis, įvyko perversmas gyvenime. Dabar vos spėju suktis tarp darbų, galvoju, kad reikia kažko mažinti, nes laiko vis stinga. Gaila, kad šiek tiek per vėlai, dabar jau ir tempas kitas, ir vaikai priekaištauja, sako: „Mama, tu anksčiau skaniau valgyti darei“, - šypsojosi Rita.

Gyvena Alytuje, dirba Lazdijuose, atstovauja Pivašiūnams. Taip save trumpai apibūdina keramikė R. Gegužienė, kuri veda keramikos užsiėmimus Lazdijuose, gausybę jos darbų galima išvysti Pivašiūnų amatų centre, kuriame moteris veda edukacinius užsiėmimus, o Alytuje moteris retsykiais randa laiko sugrįžti ir prie floristikos.

Į keramiką pasuko visai netikėtai

Menininkė keramikos srityje save vadina dar naujoke. Keramikos kursus Alytaus dailiųjų amatų mokykloje R. Gegužienė baigė prieš dvejus metus. O juos krimsti pradėjo neplanuotai. „Viskas prasidėjo labai netikėtai, vis dar negaliu patikėti, kad mano gyvenimas pasisuko šia linkme. Vieno seminaro metu aš susipažinau su moterimi, Dailiųjų amatų mokykloje baigusia keramiką.

Ji atnešė savo darbelių parodyti, padovanoti.  Pasakiau, kad labai norėčiau puodynių nusilipdyti, nes jas labai mėgstu, kolekcionuoju, o pirkti brangu. Ji ir pasiūlė man nueiti į amatų mokyklą“, - pirmuosius žingsnius keramikos link prisiminė R. Gegužienė.

Pradėjusi lankyti keramikos kursus menininkė paprašė, kad mokytojas nulipdytų rožę, o kai tą padaryti pabandė pati, suprato, kad keramika yra antrasis jos pašaukimas. Gėles dievinanti alytiškė prisipažino, kad pasižiūrėjus į pirmuosius darbus nejučia pradeda šypsotis: prabėgus porai metų jie atrodo labai primityvūs.

Mugės kėlė baimę

Pradėjusi lipdyti gėles vėliau R. Gegužienė „užsikrėtė“  vazų-angeliukų kūryba. „Mane tai taip įtraukė, kad dabar keramika atima visą mano laisvalaikį“, - juokėsi moteris.

Įgavusi įgūdžių ir sukaupusi savo rankų darbo gaminių ji pradėjo dalyvauti mugėse. Keramikė prisiminė, kad buvo labai nedrąsu, kaip ji ten jausis, kaip jos darbus įvertins mugių lankytojai. Tačiau su meile, iš visos širdies lipdomi Ritos kūriniai akimirksniu sužavėjo ne vieną, o tai moteriai suteikė daugiau pasitikėjimo savimi.

Alytiškė, dabar jau neįsivaizduojanti savo gyvenimo be keramikos, mėgsta eksperimentuoti ir kuria unikalius, originalius gaminius iš molio. „Man nepatinka masinė gamyba. Mėgstu improvizuoti. Mano angeliukai atrodo panašūs, tačiau jie visi skirtingi, padūkę“, - kalbėjo moteris.

Moteris prisiminė užplūdusį neapsakomą palaimos ir pasididžiavimo jausmą, kai jos kurti angeliukai Lazdijuose buvo įnešti į bažnyčią ir įteikti garbės piliečio vardą pelniusiems žmonėms.

Keramikoje maloniausias dalykas – iškrauti krosnį

Nors keramikės darbas sunkus, alinantis, bet Ritai jis labai mielas.

„Pats maloniausias dalykas yra iškrauti pečių ir pasižiūrėti, kas gavosi, nes niekada nežinai, ką išimsi iš pečiaus. Kai pieši, tu paimi raudoną, tau gaunasi raudona, paimi mėlyną – mėlyna, o keramikoje to nėra. Būna, kad tepi juodą spalvą, o ištraukus iš pečiaus ji turi būti mėlyna. Niekada nenuspėsi. Arba būna vau, arba – nieko gero“, - iš molio nulipintų gaminių glazūravimo ypatybes atskleidė menininkė.

R. Gegužienė įsitikinusi, kad keramiką į jos gyvenimą pametėjo likimas. Moteris ne tik baigė keramikos mokslus, bet ir išlaikė vairavimo egzaminus. Alytiškė didžiuojasi savimi, kad nugalėjo baimę vairuoti ir dabar gali dirbti Lazdijuose, lankytis Pivašiūnuose, pati nuvažiuoti į Kaune esančią keramikos reikmenų parduotuvę.