Alytiškei Ramutei Jovaišienei sukti galvos, ką per šventes padovanoti artimiesiems, nereikia. Moteris visas dovanas namiškiams gamina pati.  Jos jau sudėtos po  vos įžengus į Ramutės namus dėmesį patraukiančia Kalėdų egle, papuošta originaliais žaisliukais. Juos alytiškė taip pat sukūrė savo rankomis.

R. Jovaišienės namai primena paslaptingą erdvę, kur kiekvienas kampelis užpildytas išskirtinėmis dekoracijomis. Čia vietą turi ir rankų darbo lėlės, ir kruopščiai iš popieriaus kvilingo technika pagaminti paveikslai, atvirukai. Visi alytiškės darbai jau sunkiai telpa namų kertelėse. O kur dar daugybė žėrinčių rankų darbo papuošalų, kurių žmogui užtektų pasipuošti visam gyvenimui.

„Esu išbandžiusi daug įvairių rankdarbių rūšių. Pirmiausia pradėjau kurti papuošalus, paskui gaminau lėles, dabar kvilingo technika gaminu Kalėdų žaisliukus, paveikslus ir kitas dekoracijas. Kai kažko imuosi ir man ta veikla patinka, negaliu sustoti“, - sakė R. Jovaišienė.

Kvilingas – tai  technika, kada, naudojant spalvotas, susuktas popierines juosteles, klijuojamos įvairios kompozicijos, paveikslėliai.

Ramutė šią techniką šiuo metu mėgsta labiausiai, nors pirmą kartą pabandžiusi, nesusižavėjo. Jos Kalėdų eglutę puošia margaspalviai žaisliukai, kurių dalis pagaminti kvilingo technika, o kiti – ant putų polistireno kamuoliukų suklijavus audinių skiautes.

„Paprasčiau pagaminti tuos, kur naudojami audiniai. Kvilingo technika reikalauja laiko ir daug kruopštumo: vienam dideliam žaisliukui pagaminti vienos dienos neužtenka“, - teigė vietoje negalinti nusėdėti ir visuomet veiklos ieškanti alytiškė.

Pasak moters, idėjos, įkvėpimas ją užklumpa netikėtai, kad ir tvarkantis kambarius. „Tada metu dulkių siurblį ir sėdu ką nors gaminti. Kai užsiimu rankdarbiais, taip įsitraukiu, kad net nejaučiu, kiek laiko praėjo“, - pasakojo Ramutė.

Alytiškei dovanų pirkti jau seniai nereikia. Moteris iš anksto žinodama, kas pradžiugintų artimuosius, dovanas jiems ruošia pati.

Anksčiau Ramutė gamindavo ir lėles. Iš viso yra padariusi 32 karkasines  ir 24 medžiagines.

„Tačiau lėlių gaminimo etapas baigėsi. Jas dariau tol, kol man patiko. Gal kada nors vėl imsiuosi, bet, matyt, reikia sulaukti tinkamo momento. Daug lėlių esu padovanojusi, anūkei pasiuvusi, nors su jomis skirtis būdavo truputį gaila. Jos visos būdavo savotiškos, skirtingos. Mano namuose jų nedaug ir beliko“, - pasakojo puošniais drabužiais aprengtas lėles demonstruodama alytiškė.

Moteris tikino, kad rankdarbiai – pomėgis, iš kurio užsidirbti menkai tepavyksta. Nors Ramutė ir dalyvauja kai kuriose Alytuje vykstančiose mugėse, tačiau į kitus miestus pardavinėti savo kūrinių nevyksta.

„Ir kelionė, ir prekybos vieta kainuoja, tai kažin, ar viskas atsipirktų. Kai žmonės paprašo, tai padarau, dovanoju, bet prekybininkė iš manęs ne kokia“ – šypsojosi alytiškė.

Kasdienė veikla R. Jovaišienę saugo nuo blogos nuotaikos, padeda atsipalaiduoti. Moteris niekada nemėgo sėdėti sudėjusi rankų. Kaimynai ją visada mato besišypsančią.

„Manęs dažnai klausia: „Gal tu problemų neturi, kad visada šypsaisi?“ O kaipgi – aš, kaip ir visi žmonės, jų turiu, bet nematau reikalo skųstis ir savo bloga nuotaika užkrėsti kitus. Kad dejuosime, kaip mums blogai, niekas nuo to pasikeis.

Įsitikinau, kad labai daug ką reiškia žmogaus požiūris į gyvenimą. Stengiuosi neprisileisti blogų emocijų. Gyvenimas per trumpas, kad liūdėtumėme. Jei visą laiką niurzgėsi, nebus kada džiaugtis“, - įsitikinusi pakilia nuotaika ne tik šventes, bet ir kiekvieną dieną sutinkanti Ramutė.