Netoli Druskininkų Musteikos kaime (Varėnos r.) gyvenanti žolininkė Renata Malūnavičienė dažnai sulaukia svečių, kuriems nemokamai pasakoja apie augalų kosmetines ir gydomąsias savybes, parodo, kaip iš žolynų pasigaminti ištrauką, kosmetinį kremą, muilą, šampūną, išsivirti gydomąjį sirupą. 

R. Malūnavičienė save vadina „asfalto“ vaiku – jos trys šeimos kartos užaugo Vilniuje, bet gamtai moteris niekada nebuvo abejinga. Rinkti augalus Renata, paskatinta vyro Stanislovo, pradėjo dar gyvendama Vilniaus priemiestyje. Prieš 10 metų R. Malūnavičienė Kvapų namuose baigė aromaterapijos kursus, vėliau vienus metus mokėsi pas garsų farmacininką ir žolininką Virgilijų Skirkevičių, kuris išmokė sudaryti vaistažolių receptūras, nustatyti žmogaus konstitucinį tipą ir kt. Moteris, 15 metų dirbusi komercijos srityje, personalo valdyme, nutarė atsisakyti karjeros ir visiškai atsiduoti mėgstamai veiklai ir kartu su šeima (dėl augalų!) apsigyveno Musteikoje. Kaip sako patys R. ir S. Malūnavičiai, „ jie pasirinko mažiau patogų ar apsunkintą gyvenimo būdą ir komunikaciją su pasauliu“.

„Kai atvažiavom į Musteiką, labai džiaugiausi dėl galimybės būti toliau nuo civilizacijos. Tiek tikro oro, tirštos tylos dar nebuvau sutikus. Todėl žoliavimas čia labai suintensyvėjo, įgavo kitokią bendravimo su augalais ir savimi formą,“ – pasakojo Renata. R. ir S. Malūnavičių vaikai irgi apsipranta su kaimo aplinka: jauniausiajam sūnui labai patinka augalai, o vyresnėlei dukrai – gyvūnai. Mergaitė net svajoja tapti veterinare. Šiais metais šeima nusprendė žiemą praleisti Musteikoje. Kiekvieną dieną Malūnavičiai vaikus veža į mokyklą Druskininkuose. Šlapias, išmaltas žvyrkelis nuo Musteikos iki Kabelių tapo iššūkiu šeimai ir automobiliams. Renata teigia, kad gyvenimas mieste irgi turi daug neigiamų dalykų.

Nuo pavasario iki rudens R. Malūnavičienė renka augalus, vienus – maistui, kitus – gydymui ar kosmetikai. Šeimai patinka žolių, vaisių ir uogų kokteiliai. Mėgstamiausias šeimos pavasario kokteilis gaminamas iš dilgėlių, banano, medaus ir vandens. Vaikai dilgėles valgo noriai. Renata siūlo pasirinkti daug vitaminų turinčio builio, garšvos, balandos, žliūgės, kiaulpienės, į valgymo racioną įtraukti obelų ar liepų lapų. Kai pradeda žydėti pienės, šeima valgo žiedus ir kotelius. Renata prisišaldo pienių žiedų, vėliau juos deda į kokteilius, iš kiaulpienių verda sirupą organizmui stiprinti.  Moteris teigia, kad kartumynai reikalingi normaliam kepenų funkcionavimui.

Rudenį Renata rekomenduoja valyti organizmą pelynu: lygiomis dalimis į miltelius sumalti pelynus, gvazdikėlius, bitkrėslės žiedus, pridėti medaus, kad suliptų masė. Vartoti po 0,5–1 arbatinį šaukštelį 7–21 dieną ryte pagal savijautą, kad nedirgintų skrandžio. Imunitetui tonizuoti Renata pataria gerti gauromečio lapelių, kraujažolės ir mėtų mišinį. Galima pasirinkti putino ar šermukšnio uogų ir jas sutrynus su medumi valgyti visą žiemą. Nevalia pamiršti bruknių ir spanguolių. O štai ąžuolo gilių, kaip sako moteris, mažai kas pasirenka. O be reikalo, nes iš gilių branduolių gaminamas puikus gėrimas. Rudenį bulves galima pakeisti dar derančiais topinambais ir pastarnokais.

Visą vasarą Renata dirba su vaistažolėmis. Bene paslaptingiausias jaunosios žolininkės darbas – hidrolato gamyba, naudojant specialų žalvarinį puodą, vadinamą alembiku. Tiksliausias hidrolato pavadinimas – distiliuotas eterinis augalų vanduo, mat jis gaunamas įvairius augalus distiliuojant vandeniu arba garais. Hidrolatų poveikiui patirti reikia ilgesnio laiko, negu naudojant eterinius aliejus, tačiau jie yra subtilūs, saugūs ir veiksmingi, puikiai tinkantys naudoti namų sąlygomis kūdikiams, mažiems vaikams, labai jautriems ar labai seniems žmonėms.

Hidrolatas populiarus dėl tonizuojančio ir elastingumą atkuriančių savybių odai, plaukams. Produktas išsilaiko 1–1,5 metų, naudojamas kosmetikai ar savigydai. Kai serga R. ir S. Malūnavičių vaikai, jie geria ne arbatą, bet hidrolatą. Eterinį augalų vandenį Renata naudoja ir kulinarijoje: kepiniams, troškiniams. Žiemą neturint petražolių ar raudonėlių, į sriubą galima įsipilti minėtų augalų hidrolato. Šampūnus Renata gamina distiliuoto eterinio augalų vandens pagrindu, hidrolatu skalauja ir plaukus.

R. Malūnavičienė kiekvienai moteriai rekomenduoja pasigaminti kraujažolių ir jonažolių aliejaus: užsipilti žiedus alyvuogių ar jojobos aliejumi ir laikyti 21 dieną. Kas savaitę augalus patariama pakeisti. Tokia aliejinė ištrauka tinka žaizdoms ar sumušimams gydyti. O smiltyninio šlamučio ištrauka ypač naudinga moters kūnui – regeneruoja ir stangrina odą. Visi aliejai tepami ant šlapios odos, taip jie greičiau įsigeria. Renata taip pat gamina daug kremų, kaukių plaukams, šampūnų, muilų ir kt.

Vaistažolių rinkti Renata eina švariai nusipraususi, švariai apsirengusi ir tyromis mintimis, nes renkant augalą reikia prašyti, kad jis leistųsi surenkamas ir būtų gyduolis. Bendraujant su žolynais jokiu būdu negalima iškelti savo „ego“, su augalu ar su bet kokiu gyviu reikia elgtis kaip su lygiu, o kartais net nusižeminti. Kai R. ir S. Malūnavičių šeima atsikraustė į Musteiką, dukra skundėsi dėl vabalų gausos. Renatą sujaudino sūnaus Gabrieliaus įžvalga, kad jų šeima pasistatė namą ant vabaliukų žemės. Juk čia jų, vabaliukų, namai...

„Kažin ar žmonės yra lygiaverčiai augalams, gal mes iš jų mokomės? – mįslingai klausia Renata. – Kai gyveni tam tikroj vietoj, tave pradeda pažinti aplinka.“

Moteris pasakojo, kad jų kieme augo  plautė, po kelerių metų augalas „išėjo“, o „atsikraustė“ Renatai labai reikalingas kitas augalas – raskila.  Svarbiausios žinios, pasak žolininkės, ateina tyloje – nurimus protui gali išgirsti augalą. „Kaip gerbi gamtą, augalėlį, vabalėlį, tai taip ir į žmogų žiūri. Mieste į žmogų žiūri per savo prizmę: ar tu man naudingas, ar ne. Kaime galvoji, ką tu kitam gali duoti. Manau, kad iš žmonių vienas iš kito turėtume gauti, o gamtoje – atsigauti“, – teigia Musteikos žolininkė.