„Turbūt jau negalėčiau gyventi be kaimo ir be savo žirgų. Man tai jau įaugę į kraują. Mano senelis dar vaikystėje man paliko gilų meilės šiems dalykams pėdsaką“, – sakė alytiškis žirgininkas Irmantas Gramackas.

Visos Irmanto atostogos vaikystėje buvo praleistos kaime pas senelį, kuris augino žirgus ir dalyvaudavo su jais lenktynėse. Maždaug prieš septynerius metus vyras pats ėmėsi žirgininkystės, o dabar jis siekia populiarinti žirgų sportą Alytuje.

Pirmasis mokytojas – žirgas

Irmantas beveik dešimt metų gyveno Danijoje. „Supratau, kad svetimoje šalyje mes su žmona nesusikursime tokio gyvenimo, kokį galime turėti Lietuvoje, todėl mes sugrįžome ir nuo tada prasidėjo mano žirgininkystės kelias“, – pasakojo Irmantas.

Anuomet, jo dėdė laikė kumelę su kumeliuku. Irmantą tai pastūmėjo įsigyti savo žirgą, Amerikos ristūną vardu Senjoras.

„Kai pradėjau domėtis jo istorija, sužinojau, kad jis kažkada buvo laimėjęs Sartų lenktynių pagrindinį prizą. Negalėjau patikėti, kad tai buvo tas pats garsusis ristūnas. Jis buvo pirmasis mano mokytojas, nes puikiai žinojo, kaip reikia elgtis ir ką daryti varžybų metu. Tada ne aš jį mokiau, bet jis mane“, –  su šypsena prisiminė pirmąjį savo žirgą, kurio jau keleri metai nebėra gyvo.

Kai vyras įsigijo Senjorą, tada jis dar neturėjo nė dešimties  metų, todėl, išsilaikęs važiuotojo licenciją, Irmantas pradėjo su juo dalyvauti žirgų lenktynėse.

Ruošiasi Sartų lenktynėms

Šiuo metu žirgininkas augina septynis žirgus – vieną rusų ristūnų, penkis Amerikos ristūnų ir vieną Lietuvos jojamųjų veislės. Pasak jo, grynaveislių žirgų kainos gali svyruoti dideliais skirtumais. Lietuvoje jų kainos nėra tokios didelės kaip Amerikoje ar kitose užsienio šalyse.

„Norint nusipirkti jauną veislinį žirgą, už jį vidutiniškai tektų mokėti apie 10 tūkstančių litų“, – sakė vyras.

Vyriausiajam Irmanto žirgui Granitui – jau dešimt metų, tačiau savo stotu ir energija rusų ristūnų veislės žirgas nenusileidžia jaunesniems gardo draugams. Be to, jo istoriją puošia sportiniai pasiekimai – Granitas du kartus laimėjęs Sartų lenktynes, kuriose jis vėl ateinančių metų vasarį ruošiamas išbandyti jėgas.

„Granito sportinė karjera jau baigiasi. Didesnių laimėjimų pasiekti su šiuo žirgu jau nesitikiu. Žirgai geriausius rezultatus gali parodyti maždaug iki 7-erių ar 8-erių metų“, – teigė pašnekovas.

Sartų lenktynėse daugybę kartų startavo ir kitas žirgas vardu Simaron Olo, tačiau didesnių pasiekimų jis dar neturi. Tame pačiame aptvare ganosi kumelaitė Istorija, kuri artimiausiu metu turėtų pagausinti ūkį.

Irmantas dalyvauja ir kinkinių varžybose, Lietuvos čempionatuose, ne kartą kovojo dėl Baltijos taurės.

Neišskiriamas palydovas – pavydusis Šarlis

Vyras namuose turi ištikimą ir labai pavydų draugą – prancūzų buldogą Šarlį. Be jo Irmantas neįsivaizduoja nė vienų varžybų ar žygių su žirgais. „Tai istorinis šuo. Jeigu į varžybas atvažiuoju be Šarlio, visi jo pasigenda“, – keturkojį glostinėdamas pasakojo jo šeimininkas.

Pasak Irmanto, Šarlis negali pakęsti, kai šeimininkas dėmesį rodo kitiems augintiniams. Vos tik vyras su juo atvažiuoja į kaimą, išlipęs iš automobilio, jis pirmiausia skuodžia garduose aploti ristūnus.

„Iš pradžių niekaip negalėjau suprasti, kodėl jis taip loja ant mano žirgų. Tačiau kai kartą nusivežiau jį į varžybas, ant svetimų ristūnų jis nė nesuinkštė. Dabar, kai jis pamato, kad į rankas paimu kombinezoną ir ketinu jį apsirengti, jis supranta, kad eisiu pas žirgus. Tada jis dantimis įsikimba į drabužį ir stengiasi jį išplėšti iš mano rankų, kad neičiau“, – juokėsi istoriją pasakodamas vyras.  

Žirgyne – smagios pramogos

Žirgyne galima pasimėgauti ir jaukiomis pramogomis – pirmąja pažintimi su žirgais, jodinėjimu, galima pasivažinėti karietoje. „Turiu vieną tokią karietą, į kurią nebūtų gėda įlipti kad ir Anglijos karalienei. Kartais ją užsisako jaunieji“, – teigė Irmantas.

Žirgininkas turi ir daugiau ambicijų – jis ateityje planuoja įkurti senovinės technikos muziejų. Šiuo metu jis kolekcionuoja žemės ūkio padargus, dalį jų vyras paveldėjo iš senelio, kaip ir smetonišką karietą, į kurią kartas nuo karto pakinko ristūnus.

Lenktynėse laimėjo baroną

Irmantas savo ūkį paįvairino ir kitais augintiniais. Dar jis augina dešimt Romanovo veislės avių. Tarp jų puikuojasi ir vienas angliškas baronas. Pavasarį vyras sulauks pagausėjimo ir šiame ūkelyje.

„Lazdijuose dalyvavau žirgų varžybose. Jose iškovojau vieno vietinio ūkininko įsteigtą prizą – baroną. Pagalvojau, ką aš darysiu su juo, geriau būtų turėti avį. Ūkininkui pasiūliau primokėti papildomai pinigų, kad jis apkeistų mano laimėtą prizą. Ūkininkas sutiko man padovanoti avį, kuri atsivedė du ėriukus. Nuo to laiko auginu ir avis“, – pasakojo Irmantas.