Alytaus miesto visuomeninės konsultacinės tarybos nariai,  apsilankę bendrovėje „Dzūkijos vandenys“,  domėjosi  miesto nuotekų valyklos darbu, įrenginiais, jų modernizavimo galimybėmis, diskutavo apie  valykloje kaupiamo išdžiovinto dumblo, kuris gali būti naudojama kaip trąša, panaudojimo galimybes.

Alytaus miesto visuomeninė konsultacinė taryba apžiūrėjo miesto nuotekų valyklą. Dalyviai turėjo galimybę pamatyti, kokie sudėtingi procesai vykdomi, kol į valyklą atitekėjęs dumblas paverčiamas sausomis granulėmis. Šių procesų metu dumblo tūris sumažėja apie 120 kartų: per dieną valykloje susidaro daugiau kaip 450 m3 dumblo, kurį apdorojus (sutankinus, išpūdžius, nusausinus ir išdžiovinus didesnėje kaip 70˚C temperatūroje) lieka 3,7 m3 granulių. Per parą Alytaus nuotekų valykloje pagaminama apie 2 tonos džiovinto dumblo granulių, kurios supilamos į maždaug 800 kilogramų didmaišius.

Vadovaujantis „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimais“ LAND 20-2005, Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį dumblą galima panaudoti žemdirbystės laukų tręšimui, miško įveisimo vietoms tręšti, nederlingam dirvožemiui rekultivuoti ir pan.

Apdorotas dumblas – ne blogesnė trąša už daugelį mineralinių. Jame yra kitose plačiai naudojamose trąšose esančių azoto ir fosforo.

Mūsų šalyje nustatytos konkrečios dumblo įterpimo laukuose normos, tręšimo periodiškumas, didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį.

Alytuje vyrauja antros kategorijos nuotekų dumblas. Sunkiųjų metalų kiekiai jame keletą, o kai kuriais atvejais ir keliasdešimt, kartų mažesni negu leidžia normos. Jį galima panaudoti žemės ūkyje dirvožemiui tręšti auginant technines kultūras, energiniam kurui naudojamą mišką, apleistų žemių atkūrimui, išeksploatuotų žvyro, smėlio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai, miesto želdiniams tręšti, pakelėms sutvirtinti ir apželdinti.

Alytaus miesto nuotekų valykloje susidaro dideli dumblo kiekiai, valykloje jau yra prikaupta apie 1,5 tūkst. tonų išdžiovinto dumblo.

Šiuo metu Lietuvoje nėra veikiančios dumblo tvarkymo sistemos, apimančios dumblo apdorojimą bei galutinį panaudojimą.

„Tai yra didelė problema tiek Alytuje, tiek kituose miestuose. Ieškome galimybių šį dumblą naudoti kaip trąšą žemės ūkyje. Nieko nedarant po keleto metų dumblo nebus kur dėti", – kalbėjo bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas.

Kita problema – tolesnis ant Nemuno kranto šalia Bakšių gyvenvietės sukaupto dumblo sutvarkymas.

2008 m. „Dzūkijos vandenys“ savo lėšomis parengė „Alytaus miesto nuotekų valyklos sukaupto dumblo laukų sutvarkymo ir uždarymo“ galimybių studiją, atliktas šios studijos poveikio aplinkai vertinimas. 2010 m. pradėtas vykdyti šios studijos koregavimas pagal ES teisės aktų reikalavimus, kuris baigtas 2012 m. 2014 m. „Dzūkijos vandenys“ atliko inžinerinius tyrimus, kurių metu ištirtas jau sukaupto dumblo laukų šlaitų stovis. Pagal apsauginių pylimų sausojo šlaito modeliavimo rezultatus nustatyta, kad šlaitai yra stabilūs visuose nagrinėjamuose pjūviuose.

Tiesa, įvertinant tai, kad laukai gali būti užmerkiami ir gerokai padidėti gruntinio vandens lygis (susilyginti su žemės paviršiumi), kai kuriose pylimo vietose šlaitus reikėtų sutvirtinti. Ar bus vykdomi šie darbai, bus sprendžiama, kai bus galutinai nutarta dėl sukaupto dumblo sutvarkymo. Šiuos darbus reikėtų atlikti, jeigu dumblas būtų paliktas karjeruose, atitinkamai juos sutvarkius.

Preliminariais duomenimis, toks sukaupto dumblo laukų sutvarkymas ir uždarymas kainuotų apie 3 mln. Eur, todėl suprantama, kad pati finansuoti šių darbų įmonė nėra pajėgi.

Nuotekų išvalymo efektyvumas pastaraisiais metais atitinka reikalavimus ir galiojančias nuotekų išvalymo normas. Nors atskirais laikotarpiais pastebimos besikeičiančios teršalų koncentracijos, bet nuotekų išvalymo efektyvumas pakankamai stabilus, įmonė kasmet į aplinką išleidžia vis mažiau teršalų.

Nuotekų valykla rekonstruota 1998–1999 m., bendrai valyklos turtas susidėvėjęs daugiau nei 55 proc., nemaža dalis įrengimų (virš 16 proc. nuo bendro valyklos turto) nusidėvėjusi visiškai. Todėl nuotekų valyklą būtina atstatyti. Įvertinant tai bei fosforo išvalymo problemą, yra parengtas valyklos rekonstrukcijos projektas, kurio vertė apie 10 mln. Eur. Tokiam projektui įgyvendinti būtinos paramos lėšos. Kadangi pagal planuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programas tokios lėšos nėra numatytos, kol kas rekonstrukcijos projekto vykdyti nenumatoma, o tik planuojama atlikti atskirų įrenginių remonto darbus, susidėvėjusių darbo mašinų pakeitimą ir pan.

Susitikimo metu Alytaus miesto visuomeninei konsultacinei tarybai taip pat pristatyta įmonės raida, infrastruktūra.