„Geriau jau visas prekes iš parduotuvės nešiuosi rankose, nei pirksiu plastikinį maišelį“, - tvirtino alytiškė Aušra Kalėdaitė.

Tačiau jaunai moteriai su pirkiniais rankose vaikščioti nereikia: ji kartu su dviem draugais – alytiškiais Roku ir Ryčiu – pradėjo kurti akį traukiančius, ilgai tarnaujančius audeklinius krepšelius. Juos ekologija besirūpinantys savo miesto patriotai pavadino dzūkiškai – tarbomis.

Ir nors tarbas trijulė kuria dar tik kiek daugiau nei mėnesį, jų jau spėjo įsigyti ne tik nemažai alytiškių, kitų miestų gyventojų –  spalvingi maišeliai jau keliavo ir į Niujorką.

Plastikiniams maišeliams – ne, žaismingoms tarboms – taip 

Kad tarbos sulauks tiek susidomėjimo, idėjos autoriai nė nenumanė. A. Kalėdaitė jau seniai brandino mintį, kad reikėtų žmones skatinti nenaudoti plastikinių, vienkartinių maišelių, ir vietoj to jiems pasiūlyti kažką naujo, įdomaus.

Kad idėja virstų kūnu, ją plėtoti ėmėsi ir Aušros draugas Rokas Račkauskas bei jo kolega Rytis Dučinskas. Tarbų kūrimas ir gamyba trijulei tapo papildomu užsiėmimu ir pajamų šaltiniu. Jie krepšelius siuva iš patvaraus audinio, ant kurio sublimacijos būdu uždeda įvairius nuotaikingus paveikslėlius.

Kol kas trijulė ant tarbų vaizduoja savo sugalvotus paveikslėlius, tačiau neatmeta galimybės, kad galėtų sukurti ir individualius maišelius pagal konkrečius klientų pageidavimus. Žinoma, tokie pareikalautų papildomo darbo ir kainuotų daugiau. 

„Ir dabar stengiamės vis pasiūlyti kažką naujo. Kai kurie maišeliai labai mėgstami, o kai kurie, nors iš pažiūros irgi įdomūs, vis dar savo pirkėjų neatradę. Tačiau manome, kad tai tik laiko klausimas, nes jei ne Alytuje, tai kitame mieste tikrai atsiras žmogus, kuriam tas maišelis puikiai tiks ir atspindės jo stilių“, - kalbėjo 27 metų R. Račkauskas.

Tarbos kalba apie jas nešiojančius

„Kadangi dažniausiai apsipirkti eina mamos, tai pirmoji maišelių linija ir buvo skirta joms. Tačiau pamatėme, kad susidomėjimas labai didelis, pirmąsias tarbas žmonės graibstyte išgraibstė. Ir buvo aišku, kad jos reikalingos ne tik mamoms, kad žmonės nori turėti būtent jų gyvenimo būdą atspindinčius maišelius“, - kalbėjo 28 metų A. Kalėdaitė.

Todėl tarbų asortimentas pasipildė ir maišeliais su kai kam nostalgiją keliančiais litų motyvais, Alytaus vaizdais, vasariškais gamtos motyvais, o norintiems kažko labai neįprasto ir žaismingo – netgi silkėmis tarp kiaušų.

Aušra, Rokas ir Rytis teigė, kad jų tikslas buvo sukurti „gyvus“, iškalbingus maišelius.  Tai, kokią tarbą pasirenka žmogus, labai daug pasako apie jį patį. Vieni renkasi santūriau, kiti – rėksmingiau dekoruotus maišelius.

Žinoma, svarbus ir praktiškumas, tad tarbos ne tik puošnios, bet ir talpios. Kūrėjai jų talpumą išbandė patys ir juokavo, kad tiek, kiek žmogus gali panešti, tarbos tikrai atlaikys.

Nors tarbas dažniau perka moterys, tačiau jas atranda ir vyrai. Savo tarbas taip pat turi ir Rokas bei Rytis.

Pavadinimas gimė iš meilės Dzūkijai

„Dėmesį patraukia ne tik ant maišelių pavaizduoti paveikslėliai, bet ir pats logotipas. Žodyje T‘ARBA po pirmos raidės padėtas apostrofo ženklas. Iš pradžių žmonės žodį ima skaityti taip, lyg jis būtų užsienietiškas. Ir staiga jų akys nušvinta. Jie sako: gi čia tarba! O dzūkeliams šis žodis kelia geras emocijas“, - pasakojo 31 metų R. Dučinskas.

Tarbos žaismingai skamba ir idėjų nestokojančiai trijulei. Visi jie – savo miesto patriotai. Ragavę emigracijos, pagyvenę kituose miestuos, jie sugrįžo į savo namus – Alytų. Čia ir širdžiai geriau, ir dzūkiški žodžiai taip maloniai ausiai skamba.

„Ne tiesa, kai kalbama, kad Alytuje nėra ką veikti, nėra darbo. Niekas nieko ant lėkštutės neatneš. Reikia mūsų pačių pastangų, idėjų ir meilės savo miestui“, - įsitikinę alytiškiai, gimtajame mieste turintys ir darbą, ir širdžiai mielos veiklos.