Mūsų kraštui neįprasti klimato pokyčiai vienus džiugina, kitus stebina, o kai ką verčia ir sunerimti.  Lazdijų rajono Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji ekologė Irma Maciulevičienė sako, kad skambinti pavojaus varpais tikrai neverta, nes ir anksčiau buvo šiltų žiemų, kuomet žiedus sukraudavo netgi ievos.

Dzūkijos, kaip ir visos Lietuvos gyventojai, džiaugiasi šilta šiemetine žiema, nes mažiau lėšų reikia būstams apšildyti, palankesnės vairavimo sąlygos.

Anot Juozo Erlicko, žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui: ,,Žiemą, žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia. Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį. Moteris, stumianti automobilį, - visai kaip tarybinė“.

Juokai juokais, visgi daugelį neramina pasikeitęs klimatas. Lietuvoje šilta, o Amerikoje (negirdėtas dalykas!) žmonės vaduojasi nuo sniego ir neįtikėtinai didelių šalčių.

Lazdijų rajono Veisiejų regioninio parko direkcijos vyr. ekologė Irma Maciulevičienė sakė, kad skambinti pavojaus varpais tikrai neverta, nes ir anksčiau buvo šiltesnių žiemų, kuomet žiedus sukraudavo netgi ievos.

Šiemet sausio mėnesį, jos teigimu, jau sprogsta obelys, alyvos, žalčialunkiai. Prie namų žydi saulutės. Žaliuoja ir praėjusių metų rudenį pasėti javai. Tai, anot ekologės, nėra gerai, nes jei spustels stiprus šaltis, viskas nušals. Taigi gali būti prastesnis ateinančių metų derlius, kadangi vegetuodami augalai nepailsi. Nors, pasak I. Maciulevičienės, kartais augmenija prisitaiko prie gamtinių sąlygų ir pavasarį vėl gausiai krauna žiedus.

Veisiejuose, Ančios ežere, šiuo metu plaukioja didžiosios antys, gulbės. Prie tilto esančiame vandens plote netgi ir šaltesnę žiemą čia pamatysi sparnuočius, nes minėtoje vietoje nebūna ledo. Kasmet ežere žiemoja apie 30 paukščių.

Sausio mėnesį I. Maciulevičienėi vykdo žiemojančių vandens paukščių apskaitą. Lankosi penkiuose Lazdijų rajone nustatytuose taškuose – ne tik Veisiejuose, bet ir Kapčiamiesčio apylinkėse, kur taip pat yra žiemą neužšąlančių vandens telkinių – ežerų ir upių.

Pernai šiuose telkiniuose sausio 12 dieną užfiksuoti 167 sparnuočiai. Didžiąją dalį sudarė Didžiosios antys (137), taip pat pastebėti ir kiti paukščiai: Paprastoji klykuolė, Gulbė giesmininkė, Jūrinis erelis, Didysis kormoranas, Pilkasis garnys, Gulbė nebylė.

Paukščiai - zylės, geniai, kėkštai, kaip teigė vyr. ekologė, jau skrenda prie namų, lanko lesyklėles su maistu. Na, o stirnų prie trobesių kol kas nematyti. Jos randa maisto laukuose, kur žaliuoja žiemkenčiai, bei miškuose, nes žemė, medžių žievė dar neįšalusi.

,,Vandens lygis upėse ir ežeruose labai aukštas, todėl, jei ir toliau bus taip šilta, gali pradėti ir varlės busti iš žiemos miego. Na, bet joms reikalinga apie 10 laipsnių šilumos temperatūra. Taigi tikėkimės, kad to nesulauksime. Šiemet varlės apskritai labai ilgai nesusiruošė žiemos miegui. Jų buvo apstu miškuose, pievose iki vėlyvo rudens“, - sakė I. Maciulevičienė.

Kažkokių anomalijų gyvūnijos pasaulyje, anot ekologės, šiemet tikėtis neverta, nes gyvūnų vidinis laikrodis tiksi nepriekaištingai.