„Kažkada mokėjau megzti kojinę, tik kulną suformuoti būdavo sudėtinga. Bet kur tas siūlas?“ – klestelėjęs į mezgėjos vietą mezgimo įgūdžius Pivašiūnų amatų centre mėgino prisiminti Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Šio centro darbuotojai ne vien merą, bet ir visus lankytojus mielai pamoko ne tik megzti, bet ir siūti, drožti, kepti.

Senieji amatai tampa vis populiaresni, o galimybė ne tik teoriškai su jais susipažinti vilioja ir smalsuolius, ir naujovių ieškančius pramogautojus. Todėl nenuostabu, kad Pivašiūnų amatų centrą atranda moksleivių, turistų grupės, jis jau domina ir išradingus mergvakarių bei kitų renginių organizatorius.

Pagal kulinarinio paveldo receptus Pivašiūnų amatų centro šeimininkės kepa bandas, kūčiukus, grikių „babkas“, saldžius grybukus ir kitus dzūkiškus skanėstus, kurių galima ir atvykus paragauti, ir užsisakyti bei nusivežti į norimą vietą. Bet kam kur nors vežtis, jei centre ir šilta, ir smagu, ir jauku?

O svetingos šeimininkės dar papjausto sūdytų ir rūkytų lašinukų – ne iš parduotuvės parneštų, o vietinių ūkininkų užaugintų, paraiko pačių keptos ruginės duonos, raugintų agurkų, užpliko vaistažolių arbatos ir nepavargdamos pasakoja, kokie nepakartojami tie senieji dzūkų amatai.