Prasidėjus rugsėjui tėvai su giliu atodūsiu laukia vaikų ugdymo naujovių. Kyla probleminiai klausimai dėl mokymosi priemonių (vadovėlių), vėl naujų programų, su kuriomis net pedagogai kitą kartą tinkamai nesusitvarko. Eilinė reforma švietime ar eiliniai politiniai reitingų vaikymaisi neretai nugramzdina gilyn visą švietimo sistemą. Ne ką mažiau aktuali temą – sveikatos paslaugos. Vos ne kiekvieną dieną mes visi susiduriame su tomis pačiomis problemomis, susijusiomis su sveikata – „kaip prisibelsti“ laiku pas medikus, kada kartais gyvybiškai svarbi kiekviena brangi minutė. Šiuos klausimus bandė išdiskutuoti ir išgirsti specialistų lūkesčius į Alytų atvykęs LR Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis kartu su Lietuvos regionų partijos kandidate į LR Seimą Sonata Buzaitienė.

Apsilankę Alytaus miesto savivaldybėje Andrius Mazuronis ir Sonata Buzaitienė susitiko su Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šerniene bei Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriumi Virginijumi Skroblu. Diskusijoje buvo išklausyta Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pozicija, kalbėta apie trūkstamus vadovėlius,  kurių, beje, vis dar nėra ugdymo įstaigose. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į gilesnę problemą – anot vedėjos, tai – tėvų požiūris į švietimo sritį ir pačius mokytojus. 

„Šiai dienai nematau problemos, kad nėra vadovėlių. Ugdymui mokytojai savarankiškai randa priemonių ir medžiagos tinkamam vaikų mokymui pagal esamas sudarytas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programas. Tačiau kur kas gilesnė problema – nei tai. Problema – tai tėvų požiūris į mokytojus. Tėvai dažnu atvejų mokytojus diskriminuoja bei nerodo deramos pagarbos šios profesijos atstovams“, – sakė L. Šernienė.

Anot jos, šviečiant visuomenę apie pedagogus, būtų galima sugrąžinti deramą pagarbą mokytoju atžvilgiu. Svarbu kurti viešinimo kampanijas, kuriose būtų teigiamai ir pagarbiai apibrėžiama mokytojo profesija, primenant, koks mokytojų atsakingas ir sunkus darbas. Tam antrino ir Virginijus Skroblas, kuris pritarė, kad problemų dėl trūkstamų ugdymo priemonių susidaro, tačiau labai svarbu akcentuoti – elementarią pagarbą mokytojams ir jų atsakingam darbui. 

LR Seimo vicepirmininko Andriaus Mazuronio nuomone, pagarba mokytojui privalo būti. Tėvai negali diktuoti sąlygų mokytojams, kaip ugdyti vaikus. Anot A. Mazuronio, vaikai tik atspindi mūsų daugelio pačių elgesį namuose.

„Švietimas tampa savitu įrankiu politikų rankose užsimirštant, kad mokytojai kažkada buvo ir turi būti prestižine profesija. Mokytojai turi ugdyti vaikus ir ruošti juos gyvenimui, o ne ieškoti priemonių ugdymui, su kuriomis vaikams būtų galima mokytis“, –  kaip mama rūpestingai mintimis dalinosi kandidatė į LR Seimą Sonata Buzaitienė, pati auginanti vaikus, kurie, jos manymu, kaip ir mokytojai,  paliekami nežinioje su visomis reformomis.  

Nuvykus į Alytaus profesinio rengimo centrą susitikti su šios įstaigos direktoriumi Vytautu Zubrumi, svečiai išvydo pasididžiavimo vertą mokymo įstaigą. Šios įstaigos vadovui Andrius Mazuronis su Sonata Buzaitiene išsakė daug teigiamų atsiliepimų. Kaip vėliau mintis išreiškė S. Buzaitienė, Alytaus profesinio rengimo centras geba vykdyti pavyzdinį ugdymą, kuriuo gali sekti visi Lietuvos profesinio rengimo centrai. Šios mokymo įstaigos direktorius, vaikštant po mokyklą, pasidalino mintimis, kaip galima ūkiškai išnaudoti esamus resursus. Nors ir kiek pamažėjo stojančiųjų skaičius, anot direktoriaus, galima pasidžiaugti, kad tokios profesijos kaip suvirintojai, pameistriai vis dar išlieka paklausiomis profesijomis. Alytaus profesinio rengimo centras palaiko ryšius su verslais, išdiskutuoja specialistų poreikį, vykdo bendrus projektus – taip ruošia verslui būsimus specialistus. Andriui Mazuroniui teigiamą įspūdį paliko šios įstaigos bendrabučiai, kuriuose galima buvo pasijausti kaip viešbutyje, kur dvelkė tvarka, švara, modernumu. 

Švietimo įstaigų vizitus vainikavo apsilankymas Kauno kolegijos Alytaus fakultete, kur svečius pasitiko dekanas dr. Mindaugas Samuolaitis su kolegėmis. 

„Kiekvienas susijungimas ar naujovės reikalauja daug iššūkių, tačiau tai tik į teigiamą pusę“ , - dekanas neslėpė, kad po Alytaus kolegijos prijungimo prie Kauno kolegijos iššūkių yra ir bus, ir tai natūralu. Tačiau esamos naujovės ar iššūkiai kolektyvo nebaugina. Anaiptol, tos naujovės – tai galimybės būsimiems studentams, kurių laukia dar daugiau naujų profesijų pasirinkimas esamoje kolegijoje.

Bendraujant su Kauno kolegijos Alytaus fakulteto kolektyvu, svečiams kėlė žavesį ir pagarbą jų atsidavimas savo darbui. Nors, anot dr. Mindaugo Samuolaičio, netolimoje ateityje laukia daug naujovių, jos turi tik dar labiau gerinti studijų kokybę. Esamoje kolegijoje nusimato ir plėtra. Kaip pasakojo M. Samuolaitis, Alytaus fakultetui bus skirta iš Kauno kolegijos biudžeto 5 000 000 EUR plėtrai bei naujųjų studijų programų įgyvendinimui. Taip ši įstaiga taps labiau patrauklesnė būsimiems studentams regione, bus galimybė įgyti profesijas, kurios perspektyvoje bus tik dar labiau paklausesnės.  

Po diskusijos su dr. Mindaugu Samuolaičiu, Andrius Mazuronis mato itin didelį progresą. Kaip komentavo A. Mazuronis, visi planuojami įvykdyti procesai tik įrodo, kad vykdoma veikla yra tinkamai paruošta, bei jau netolimoje ateityje parodys, kad visi su kolegijų susijungimu susiję sprendimai tik praplės šios bendrystės galimybes.

Vėliau Andrius Mazuronis su Sonata Buzaitiene vyko į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę bei Alytaus polikliniką. 

Visiems aktuali ir skaudi tema – sveikatos priežiūra. Dar labiau – vadinamoji eilių situacija, kada žmonėms vizito pas gydytojus kitą kartą tenka laukti ne vieną ar du mėnesius. Susitikus su Alytaus poliklinikos vadovo pavaduotoja Vaida Kavaliauskiene, buvo paliestos temos, susijusios ne tik su susidarančiomis eilėmis, tačiau kaip ir visoje Lietuvoje mažesnių miestų problema – gydytojų trūkumu. 

Alytaus miesto savivaldybė inicijavo naują projektą, skatinantį atvykti dirbti į šio miesto gydymo įstaigas jaunus specialistus. Andrius Mazuronis tik patvirtino ir pritarė, kad motyvacija, žinoma, turi būti finansinė, tačiau tai – natūralu. Būsimas medikas studijuoja ne mažiau kaip devynis metus, tad savaime aišku, kad jo atlygis už darbą atitinkamai turi būti didesnis.

Sonatai Buzaitienei pasiteiravus, kodėl atsiranda tokios didelės eilės pas medikus, Vaida Kavaliauskienė išskyrė kelias pagrindines problemas, kurias sprendžiant, galima ženkliai sumažinti susidarančias eiles. Anot V. Kavaliauskienės, visų pirma, tai – pacientų neatsakingas elgesys registruojantis pas specialistus, kai užsiregistravęs pacientas vėliau neinformuoja gydymo įstaigos, kad jis neatvyks numatytam ir suplanuotam vizitui. Tokiam elgesiui prevencinė priemonė būtų, žinoma, finansinės nuobaudos, kurios priverstų pacientus elgtis atsakingiau bei pagalvoti apie tai, kad kitam pacientui tas vizitas gali būti netgi gyvybiškai svarbus. Na ir žinoma, kaip paantrino Andriaus Mazuronio nuomonei poliklinikos vadovo pavaduotoja, neigiamai prisideda ir gydytojų darbas keliose įstaigose, visų pirma – privačiame sektoriuje. 

„Gydytojai, norėdami uždirbti deramą atlyginimą, priversti dirbti keliose darbovietėse, taip pat ir privačiose gydymo įstaigose. Tokiu atveju natūralu, valstybinės gydymo įstaigos negali konkuruoti  su savo esamais biudžetais ir pasiūlyti tokį atlyginimą, kaip privačios klinikos. Todėl visi pacientų srautai dažnu atvejų nukreipiami į privatų gydymo sektorių, kur medikus pasiekti galima ir greičiau, ir kitą kartą – netgi paprasčiau“, - pasakojo pavaduotoja. Nors Sonata Buzaitienė neslėpė apmaudo dėl tokios situacijos, tačiau turėjo pripažinti, kad vyraujant tokioms tendencijoms, valstybinis sveikatos sektorius apskritai netolimoje ateityje gali išnykti, ir valstybės gydymo įstaigas visur pakeis privačios klinikos su savo paslaugomis. Deja, tačiau tai kelia grėsmę, kad nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos gali tapti ne visiems prieinamos. 

Ne ką kitomis nuotaikomis gyvena ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, kurioje susitikę svečiai bendravo su šios gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Bernadeta Navalinskiene. Specialistų trūkumas jaučiasi ir ligoninės koridoriuose, bei kelia savitą nerimą, kaip tinkamai užtikrinti pacientų poreikius. Eilės, medikų trūkumas, slaugos specialistų stygius, modernios medicininės įrangos poreikis, ar elementariai patalpų renovacijos klausimas – tai pagrindiniai šios ir kitų mažųjų miestų gydymo įstaigų klausimai.

Kaip pastebėjo LR Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis su kandidate į LR Seimą Sonata Buzaitiene, pagrindinė problema ta, kad gydytojai šiai dienai yra priversti dirbti ne tik valstybinėse įstaigose, tačiau ir privačiame sektoriuje. Dalis ligonių kasų lėšų nusikelia iš valstybinio sektoriaus į privataus kapitalo įstaigas, taip silpnindami valstybines gydymo įstaigas dėl finansavimo stygiaus. B. Navalinskienės nuomone, mokant tinkamą atlyginimą valstybinėse gydymo įstaigose, išsispręstų daug klausimų – pradedant susidarančiomis eilėmis pas specialistus, taip pat laukiant vienos ar kitos skubios operacijos, baigiant modernios medicininės įrangos atnaujinimu valstybinėse įstaigose.

Kaip pastebėjo Andrius Mazuronis, medikų darbas keliose įstaigose atsispindi ne tik susidarančiose eilėse, tačiau nutylima ir pačių medikų savijauta. Gydytojas privalo vykti dirbti kad ir į kitą miestą, jis kaip ir mes visi patiria nuovargį. Tokiu atveju gali nukentėti ir paslaugų kokybė.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos regionų partijos PK sąskaitos.

Užs. Nr. 05