Dešimtys Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų dirba laisvėje, lankosi viešuose renginiuose. „Negalima galvoti, kad kartą suklydęs žmogus, klys visą gyvenimą“, – sako šių namų direktorius Kęstutis Jasmontas. Prieš 12 metų pradėjęs vadovauti Alytaus pataisos namams jis pradėjo įgyvendinti nuteistųjų integravimo į visuomenę, dar prieš jiems sugrįžtant į laisvę, viziją. Šiandien ji virto realybe. 

Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 1400 vyrų. Už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų šiuo metu dirba 28 nuteistieji, kuriems įstatymai suteikia galimybę dirbti laisvėje. Vasarą ir rudenį, kai darbo jėgos paklausa buvo didesnė, dirbo 41 nuteistasis.

„Kai pradėjau Alytuje dirbti, laisvėje dirbdavo vos 4-6 kaliniai“, – prisiminė įstaigos vadovas. K.Jasmonto teigimu, jeigu būtų buvusi galimybė atskirai apgyvendinti laisvėje dirbančius nuteistuosius nuo likusių kalinių, galėjo dirbti dar apie 20. Esą darbdavių, padeigaujančių įdarbinti nuteistuosius, netrūko.

Pataisos namų direktoriaus nuomone, tokie pokyčiai rodo, kad keičiasi ne tik visuomenės požiūris į įstatymus pažeidusius žmones, bet ir patys nuteistieji stengiasi neapvilti parodyto pasitikėjimo jais, gerai suprasdami, kad darbas atveria galimybes pradėti naują gyvenimą.

K.Jasmontas neslepia, jog reikėjo labai daug pastangų, kad būtų pakeista visa nuteistųjų išleidimo dirbti laisvėje sistema. Nuteistuosius atrinkdavo pataisos namų komisija, po to bylos būdavo vežamos į Kalėjimų departamentą. „Vykdavo „popierių“ žiūrėjimas dėl „popierių“, nes sprendimas būdavo priimamas net nemačius žmogaus“, - pasakojo K.Jasmontas.

Šiandien, jei yra dirbančiųjų poreikis, įvertinti nuteistąjį ir sutvarkyti visus reikalingus dokumentus pakanka 3-7 dienų.   

Kitas, labai svarbus žingsnis link nuteistųjų įdarbinimo laisvėje, buvo jų apgyvendinimas atskirai nuo kitų kalinių. „Tai būtina sąlyga, kad dirbantys laisvėje nuteistieji nebūtų verčiami įnešti draudžiamų daiktų ir apsaugoti nuo kitokių pagundų“, – aiškino K.Jasmontas.

Kad parodytas pasitikėjimas nuteistaisiais pasiteisino, liudija darbdavių atsiliepimai apie įdarbintus kalinius. Nė apie vieną iš 83 nuteistųjų, dirbusių įvairius darbus devyniose darbovietėse, nebuvo gauta nusiskundimų ar blogų atsiliepimų. Priešingai, darbdaviai tvirtino, kad noriau renkasi nuteistąjį nei atsiųstą iš darbo biržos, neturintį jokios motyvacijos dirbti, darbininką. UAB „ALKOR“ vadovas patikino, kad visi iš pataisos namų atsiųsti vyrai statybose  dirbo labai atsakingai, nedingo nė vienas įrankis, nieko nesugadino. UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė irgi negailėjo gerų žodžių apie obuolius skynusius nuteistuosius.

Pasak K.Jasmonto, nuteistieji prie gyvenimo laisvėje pratinami ne tik darbu. Juos galima pamatyti futbolo ar krepšinio varžybose bei kituose viešuose renginiuose.

Jiems suteikiama galimybė kas trys mėnesiai po tris dienas aplankyti artimuosius ir išsaugoti bei sustiprinti socialinius ryšius.

Praėjusiais metais iš Alytaus pataisos namų nuteistieji 47 kartus buvo išvykę aplankyti artimųjų. Jokių incidentų neįvyko, visi nuteistieji laiku sugrįžo į pataisos namus.

Ką reiškia nuteistajam darbas laisvėje? „Labai daug“, - nė akimirkos neabejoja K.Jasmontas. Jis pradeda pasitikėti savimi ir įgyja aplinkinių pasitikėjimą juo, sukaupia tūkstantį kitą litų pirmiesiems žingsniams laisvėje, kas suteikia saugumo jausmą, lengviau susiranda darbą. 

Naujas Alytaus pataisos namų direktoriaus siekis – sudaryti sąlygas 140 nuteistųjų dirbti laisvėje. Jau surastas pastatas, kuriame būtų galima įkurdinti šimtą nuteistųjų. „Šiais metais iš Turto fondo savo žinion perimsime pastatą, kuriame sovietmečiu gyveno kalinius saugantys kariai, o sekančiais tikimės jį rekonstruoti ir apgyvendinti nuteistuosius“, – viliasi K. Jasmontas.