Nuteistas asmuo, kuris pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis, parsisiųsdamas iš internetinių svetainių, įgijo pornografinio turinio failus, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys – vaikai iki 14 metų amžiaus.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 metais jis jau buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalyje, baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 6000 eurų dydžio bauda, buvo įpareigotas per 8 mėnesius ją sumokėti, tačiau baudos nėra sumokėjęs. Tikslaus laikotarpio neprisimena, tačiau nuo 2022 metų vėl pradėjo siųstis pornografinio turinio dalykus (nuotraukas, vaizdo įrašus), kuriuose vaizduojami ne tik vaikai, bet ir suaugusieji žmonės. Pornografinio turinio dalykus susijusius su vaikais siuntėsi iš ne lietuviškų internetinių svetainių. Informaciją kaupė SD atminties kortelėse. Daugiau siųsdavosi pornografinio turinio dalykus susijusius su vaikais, tačiau turėjo ir suaugusių žmonių pornografijos. Turima informacija su niekuo nesidalino, niekam nerodė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis padarė baigtą nusikalstamą veiką dorovei, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis nesistengė pradėti vykdyti ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, nors teismo posėdžio metu pripažino, kad finansinė būklė jam leido tą padaryti, teismas sprendžia, jog šiuo atveju Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, turi sveikatos sutrikimų, kaimynų charakterizuojamas teigiamai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šio kaltinamojo atžvilgiu dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Teismas nusprendė  kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 3 metų laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui ir paskiriant jam pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.