Kiekvienas medis turi savo paslaptį... Rasti sąlyčio tašką su šiuo gyvu kūriniu pavyksta toli gražu ne kiekvienam, tuo labiau, kad ir santykis su pačia gamta šiomis dienomis yra labai pakitęs, tačiau tautodailininkas Petras Pranckevičius teigia, kad blogo medžio nebūna, tereikia mokėti jį „prakalbinti“. Auksinių rankų savininkas, baldžius P. Pranckevičius vasario 23 d. 17 val. visus alytiškius ir ne tik kviečia į jaukų pasibuvimą. Susitikimo metu bus pristatyta jo naujausia knyga – „Medžiai suradę namus“ (savotiškas 2016 m. išleistos jo knygos-albumo „Ranka rankon su medžiu“ tęsinys), kuri bus tarsi apžvalgos bokštas pamatyti, aptarti baldus, kuriuos Petras sumeistravo per 60 savo darbo metų.

Petro Pranckevičiaus pažintis su medžio darbais užsimezgė dar paauglystėje: staliaus ir baldininko specialybės mokėsi amatų mokykloje Kaune, profesinę karjerą pradėjo Vilniaus baldų kombinate, vėliau ilgus metus dirbo Medvilnės kombinate Alytuje – ten ir prasidėjo Petro kūrybinis kelias: „Būdamas keturiolikos susikroviau daiktus ir išvažiavau mokytis baldžiaus amato. Egzaminai gerai pavyko, tai siūlė į šaltkalvius eiti: rinktis tuomet populiariausią Kauno 17-osios amatų mokyklos specialybę. Bet medis man buvo arčiau dūšios: mano, pokario vaiko, visa vaikystė miške – ten po medžius karsčiausi, iškritusius iš lizdo vanagiukus su draugais varlėmis šėriau ir karves netoliese ganiau. Jau tada įdomesnis medis mano žvilgsnį sustabdydavo, menu,“ – pradžių pradžia dalijosi Petras.

Menininko skulptūros tiek mitologine, tiek krikščioniškąja tematika pasižymi santūria plastika, monumentalumu, dekoratyvumu, ramia ir mąslia nuotaika, kukliais puošybos elementais. „Tapau tautodailininku, drožiau skulptūras, kūriau kryžius. Sausio 13-osios naktį aš, kaip ir visa Lietuva, nemiegojau. Tąnakt žuvusiems atminti mintyse sukūriau aukščiausią savo kryžių (22 m.), kuris vėliau buvo pastatytas prie Alytaus Švenčiausios Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios. Dar vieną mano kryžių matė ir šventino popiežius Jonas Paulius ll-asis, “ – įsimintiniausius savo darbus įvardija tautodailininkas.

Didžioji dalis Petro kurtų skulptūrų bei kryžių stovi atvirose erdvėse ir gali pagauti smalsią praeivio akį, bet per gerą pusšimtį metų jis yra pagaminęs ir daug vienetinių baldų, kuriuos mato tik šeimininkai ir jų bičiuliai. Taip leidinio autoriui gimė mintis „suburti“ šiuos savotiškai pasislėpusius medžio darbus į vieną būrį knygoje ir pristatyti ją visiems, kuriems jo kūryba yra artima. Unikalų ryšį su gamta bei medžiu užmezgusį tautodailininką kalbins radijo laidų vedėjas Liudas Ramanauskas.