Originalias Kalėdų dekoracijas kurianti 59 metų alytiškė Gražina Bubnienė grožį mato visur: kiekvienoje žolelėje, uogoje, lapelyje ir net grybuose.

„Mūsų miškai ir pievos pilni žaliavų, iš kurių vėliau išeina puikios dekoracijos. Mano gaminamos puošmenos visiškai natūralios, gamintos rankomis iš lietuviškų medžiagų. Tik kavos pupelės ir apelsinų skiltelės, kurias taip pat naudoju puošybai, užaugę ne mūsų kraštuose“, - pasakojo Gražina.

Šiomis dienomis, kai prekybos vietas užkariavęs kičas,  o akys pavargę nuo blizgučių, Gražinos gaminti eglutės žaislai tampa malonia išimtimi. Jos padarytoje puošmenų gausybėje yra pataisais puoštos miniatiūrinės eglutės, šermukšnio uogomis ir spanguolėmis išklijuotos širdelės, mažučiai inkilėliai, dekoruoti kavos pupelėmis, mėnuliai  su maumedžio kankorėžiais, net džiovintais baravykais puošti žaislai. Jie ne tik gražūs, bet ir kvepia augalais ir kava.

Kurianti moteris naudoja medžiagas, kurias pati randa gamtoje. 

Alytiškė dekoruoja butelius, kuria žvakides, įvairius puošybinius elementus, neria išskirtinius drabužius.

Savo kūryboje ji naudoja medžiagas, kurias pati randa gamtoje. Pasak Gražinos,  butelis, dekoruotas samanėlėmis ir žirniais, daug mielesnis negu nudažytas ir apklijuotas sintetiniais blizgiais. „Nusibodo blizgučiai ir dirbtinumas, panorau pagaminti ką nors tikro, gal ir kitiems patiks“, - atviravo alytiškė.

Gražinos sukurtos kalėdinės puošmenos - atsvara parduotuvių lentynas užkariavusiems blizgučiams.

Gražina gimė Alytaus rajone, Vaisodžių kaime. Buvo vyriausia trijų vaikų šeimoje. Vaikystę moteris atsimena, kaip labai gražų laiką, praleistą bendraujant su gamta. „Aš ir dabar atvažiavus į mišką, tik išlipus iš automobilio užrėkiu: „Sveikas, miške!” Apkabinu medį, pasisemiu jėgų iš jo”,- pasakojo Gražina.

Gyvenimo nelepinta, ne vieną sunkų fizinį darbą dirbusi -  ir bokštinio krano kranininke, ir atliekų rūšiuotoja, - Gražina neteko dalies darbingumo. Šiuo metu ji gauna nedidelę neįgalumo išmoką.

Pragyventi moteriai padeda vaikai. „Neįsivaizduojate, kaip aš noriu darbo. Ieškau, kur galėčiau įsidarbinti, tačiau esu niekam nereikalinga“, - su nuoskauda kalbėjo moteris.

Vasarą Gražina uogauja, grybauja, taip prisiduria prie pensijos, o kartu ir medžiagų rankdarbiams prisirenka.

Prieš penkiolika metų, netekusi darbingumo moteris atrado daugiau laiko kūrybai. Ji vis ilgiau užtrukdavo prie kompiuterio, žiūrinėdama rankdarbių nuotraukas ir mokydamasi pati juos kurti. „Išmokau įvairių dekoravimo technikų, susidomėjau papje maše. Pradėjau naudoti jas kurdama dovanas draugams, giminėms“, - pasakojo Gražina.

„Savo gamintomis Kalėdų dekoracijomis šiemet papuošiu ir laiptinę, o gal laimėsime, kokį nors prizą“, - planus atskleidė moteris, sugebanti kurti grožį ir matyti jį aplink save.  

Grožį galima pamatyti visur, - įsitikinusi jį kurianti alytiškė Gražina. 

Alytiškė nuo jaunystės yra linkusi į grožį, pamatydavo jį net krano kabinoje, kai keletą metų teko dirbti kranininke. „Pavasaris, vasara, ruduo, tai dar nieko, bet kokia graži balta žiema būdavo Lietuvoje, kai į ja žiūrėdavau iš viršaus“, - dalijosi prisiminimais moteris.

Pasak Gražinos, matyti grožį gyvenime – labai svarbu. Net ir sunkiomis akimirkomis pamatytas gražus augalėlis ar saulės nutviekstas gamtovaizdis  praskaidrina gyvenimą, koks sunkus jis bebūtų.