Ketvirtadienį Prezidentūroje vyksta Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas kasmetinis, jau ketvirtasis Regionų forumas, skirtas svarbiausiems Lietuvos regionų politikos ir savivaldos plėtros klausimams aptarti. Regionų forume dalyvauja Lietuvos savivaldybių merai, tarp jų – ir Europos Regionų komiteto narys, Alytaus rajono savivaldybės vadovas Algirdas Vrubliauskas. Taip pat dalyvauja Seimo, Vyriausybės nariai, politinių partijų lyderiai. Prezidento inicijuotas forumas organizuojamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Pirmoji forumo dalis buvo skirta aptarti finansinių investicijų, „žaliosios“ ekonomikos, pinigų klausimus. Antrojoje dalyje aptariami savivaldybių finansinio savarankiškumo, regionų plėtros, gyventojų užimtumo, energetinių resursų valdymo, viešojo transporto plėtra ir kiti klausimai.

Sveikinimo kalbą Regionų forume pasakęs Lietuvos Respublikos prezidentas G. Nausėda kalbėjo apie tai, ką daryti kitaip, kad visos Lietuvos žmonės gyventų geriau, sakė yra įsitikinęs, kad mes esame pajėgūs atsispirti nelygybei, socialinei atskirčiai, žmonių supriešinimui.

Meras A. Vrubliauskas (dešineje) su Lietuvos Respublikos prezidentu G. Nausėda ir Raseinių savivaldybės meru A. Bautroniu.

Savivaldybių vadovai dalyvauja diskusijose, teikia pasiūlymus ir pastabas. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, per pastaruosius metus žengti net keli svarbūs žingsniai, stiprinantys savivaldos savarankiškumą. Tai – savivaldybėms perduota valstybinės žemės disponavimo teisė, kuri leis efektyviau planuoti teritorijas ir statybų procesus, priimti greitesnius sprendimus, pritraukti investicijas. Kitas svarbus sprendimas turėtų būti priimtas šį rudenį Seime – tai galimybė savivaldybėms lanksčiau skolintis lėšų investiciniams projektams.

Kita vertus, ne vienoje srityje vis dar jaučiamas politinis nepasitikėjimas savivalda, neleidžiant vietos valdžiai priimti sprendimų, geriausiai atspindinčių jos gyventojų poreikius. Vienas pavyzdžių – jau vykdoma sveikatos reforma.

„Pertvarkos tikslai – geri, tačiau ji neturėtų būti nuleidžiama iš viršaus. Dabar ketinama finansuoti tik tuos pokyčius, kurie atitinka ministerijos sukurtus reikalavimus, tačiau ne visada atliepia konkrečios savivaldybės poreikius, situaciją ir galimybes. Mes vis dar nežinome, ar bus užtikrintos visiems prieinamos sveikatos paslaugos ir kaip tai bus padaryta,“ – sakė M. Sinkevičius.

Didesnio savarankiško vaidmens savivaldybės pasigenda ir pertvarkant mokyklų tinklą, kur didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne nurodymams „iš viršaus“, o lygiaverčiam bendradarbiavimui gerinant ugdymo kokybę ir prieinamumą visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Panašias centralizacijos tendencijas savivaldybių atstovai mato ir formuojant regioninę politiką: priemones, turinčias gerinti konkretaus regiono gyvenimo sąlygas, planuoja ne savivaldybės, o ministerijos. Be to – investicinius projektus, kurie galėjo būti pradėti dar 2021 metais, vis dar stabdo tų pačių ministerijų neparengti dokumentai.