„Prieš lipdama ant scenos, visuomet jaučiu jaudulį“, - sako alytiškė Aistė Jakaitė. Nuo pat vaikystės dainuojanti mergina visai neseniai ryžosi save išbandyti ir muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“, kur savo dainavimu sužavėjo visus keturis mokytojus. Jaudulio netrūko ir čia, tačiau, jaunosios atlikėjos nuomone, jei lipdamas ant scenos žmogus nesijaudina, vadinasi, kažkas yra ne taip.

Scenoje norisi tik geriausio rezultato

Aštuoniolikmetei A. Jakaitei scenoje pasirodyti jau yra tekę daugybę kartų. Alytiškė  dainuoja koncertuose, dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse vykstančiuose konkursuose. Atrodytų, ko jaudintis? Juk patirties –  užtektinai.

 „Atlikėjui prieš koncertus jaudulys yra natūralus dalykas. Mano atveju, jis kyla tikrai ne dėl to, kad bijočiau žmonių, žiūrovų, pergyvenčiau dėl to, kaip atrodysiu, kas ką pamanys ar pasakys.

Vienintelis dalykas, kuris kelia jaudulį yra tas, kad sau keliu aukštus reikalavimus, ir būdama scenoje, noriu padaryti viską, ką galiu geriausio. Jei kas nepavyksta,  gal žiūrovai to ir nepamato, bet aš pati žinau, kaip turi būti, ir iš kiekvieno pasirodymo mokausi“, - pasakojo A. Jakaitė.

Pirmieji žingsniai scenoje – dar vaikystėje

Alytiškė neslepia:  gyventi be muzikos, dainavimo, ji negalėtų, šie dalykai tarsi įaugę į kraują. Dar mažą mergaitę ją dainuoti paskatino ir ant scenos nusivedė kultūrinėje veikloje dalyvavusi močiutė. Tuomet Aistė pradėjo dainuoti folkloro ansamblyje.

Jau vėliau, pamačiusi Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro „Svajonė“ koncertą,  užsinorėjo išmokti groti smuiku. Tad ėmė lankyti Alytaus muzikos mokyklą ir ten mokytis groti. Alytiškė mokyklą sėkmingai baigė, o išmokusi groti, dar koncertavo ir su orkestru „Svajonė“.

Užaugusi su muzika, A. Jakaitė jos neapleidžia ir dabar. Šiuo metu mergina mokosi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir sako jaučianti atsidūrusi kaip tik ten, kur ir turėjo būti.

„Turiu nuostabią mokytoją Raimondą Navickienę, kuri man padėjo išaugti muzikine prasme. Ji mane paskatino dalyvauti ir „Lietuvos balso“ muzikiniame projekte. Sakė: „Aiste, pildyk anketą ir eik“. Taip ir padariau“, - kalbėjo A. Jakaitė.

Savo sėkme projekte „Lietuvos balsas“ tikėjo

Ji teigė, kad drąsos ryžtis dalyvauti tokio masto televizijos projekte reikėjo, tačiau kai jautiesi užtikrintas dėl to, ką darai, ir jau esi sulaukęs įvertinimų kituose konkursuose, tai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

„Lietuvos balso“ atrankos etape, aklųjų perklausų metu uždainavus alytiškei, atsisuko visi keturi projekto mokytojai, negailėję jai pagyrų.

„Nemėgstu vaidinti ir kuklintis. Meluočiau, jei sakyčiau, kad pereiti į kitą etapą nesitikėjau. Jeigu eini, vadinasi, tikiesi kažką pasiekti. Žinoma, nemaniau,  jog atsisuks visi keturi mokytojai, tačiau buvau užtikrinta, kad sėkmė nusišypsos. Tai nebuvo pats geriausias mano pasirodymas, galėjau geriau. Na, bet juk dar ne pabaiga “, -  pasakojo A. Jakaitė.

Kadangi atrankos metu atsisuko visi keturi mokytojai, alytiškė galėjo rinktis, į kurio komandą nori patekti. Ji pasirinko atlikėją Monique. Pasirinkimas buvo visiškai spontaniškas, prieš tai Aistė nesvarstė, su kuriuo mokytoju norėtų dirbti.

„Monique atsisuko pirmoji, ir aš žiūrėdama į ją jaučiau palaikymą, padrąsinimą, matydama, kad jaudinuosi, ji vis ragino mane giliai kvėpuoti, užsimezgė akių kontaktas. Tai labai padėjo jautis drąsiau. Tiesiog natūraliai pajaučiau, kad noriu būti jos komandoje“, - pasakojo jaunoji atlikėja iš Alytaus.

Ji įsitikinusi, kad norint būti pastebėtai, įvertintai, vien gero balso scenoje neužtenka. Daug ką lemia ir sceninis įvaizdis, emocija. Taip pat tai, kiek tu savęs atiduodi dainuodamas.

„Esu išmokyta, kad scenoje reikia maksimaliai atiduoti visą save. Jei turėsi puikų balsą – gerai. Tačiau jei tik stovėsi  suakmenėjęs, be jokių emocijų, jausmo, kažin, ar pasiseks“, - sakė alytiškė.

Ateitį sies su muzika: reikia tikėti – ir viskas bus gerai

A. Jakaitei veiklos netrūksta. Iš konservatorijos mergina neretai išeina vakare, prieš užrakinant duris. Pasinėrus į muziką, laikas ten alytiškei prabėga greitai. Šiuo metu ji su bendraklasiu kuria savo pirmąją dainą. Žodžius parašiusi Aistė dar neatskleidžia, kokia ta daina tiksliai bus, tačiau išduoda, kad tai – istorija apie jauno žmogaus pasikeitimą, augimą, drąsą. Kiekvienas klausytojas ją galės interpretuoti savaip.

Alytiškė ir po konservatorijos baigimo planuoja savo ateitį sieti su muzika ir rinktis su šia sritimi susijusias studijas. Merginai yra tekę girdėti replikų, kad iš meno nepragyvensi, reikėtų rinktis žemiškesnę specialybę. Tačiau Aistė savęs neįsivaizduoja niekur kitur ir mano, kad darbo visuomet atsiras, jei tu tik norėsi ir tikėsi.

Artimųjų palaikymas – labai svarbus

„Džiaugiuosi, kad turiu mane palaikančią šeimą, draugus, skatinančius nesustoti, eiti į priekį, siekti savo svajonių. Aš nemažai paaukojau dėl to, kur dabar esu, bet nesigailiu nė vienos sekundės. Tikiu, kad atsitiktinumų nebūna, jei taip nutiko, vadinasi – kitaip ir negalėjo būti“, - teigė A. Jakaitė.

Mergina džiaugiasi, kad po muzikinių konkursų yra kviečiama dainuoti į kitas šalis – tai jai didelis įvertinimas. Alytiškei jau yra tekę dalyvauti koncertiniame ture kartu su atlikėja Ieva Zasimauskaite, kur Aistės balsas skambėjo kaip pritariamasis vokalas. Merginos balsas skambėjo ir įvairiuose festivaliuose.

„Nežadu stovėti vietoje. Kad ir kur mane gyvenimas nuvestų, jaučiu, jog atsidursiu ten, kur skirta. Tiesiog gyvenime reikia pajausti, kur tu privalai būti. Tačiau kad ir kur mane nuvestų likimas, Alytus visuomet bus mano miestas, kur žengiau savo pirmuosius žingsnius muzikos srityje. Ryšys su juo niekuomet nenutrūks“, - sakė alytiškė.