Pirmuoju bandymu – 4,21, o antruoju – 3,98 promilės. Tiek rugsėjo 1-ąją „įpūtė“ Varėnos rajone eismo įvykį sukėlęs vyriškis. Į griovį nuvažiavusį automobilį pastebėjo ir specialiąsias tarnybas iškvietė pro šalį vykęs vairuotojas R. P. Tiesa, prieš tai jam teko susidurti su girtutėlio vairuotojo agresija, matyti be sąmonės automobilyje gulintį keleivį ir stebėti, kaip vairuotojas iškart po įvykio čiumpa butelį ir geria degtinę. 

Tačiau labiausiai vyriškį šioje situacijoje nustebino specialiųjų tarnybų darbas ir tarpusavio komunikacija, kuri, liudininko teigimu, buvo tiesiog tragiška ir nekoordinuota.

Pateikiame vyriškio požiūrį:

„Vykau į parduotuvę, kai kelyje Rudnia - Varėna pamačiau į griovį nuvažiavusį automobilį, pakibusį ant grunto. Visada stengiuosi būti pilietiškas, taigi pristabdžiau pasiteirauti, ar reikalinga pagalba. Automobilio vairuotojas nebuvo prispaustas, netgi išlipo iš transporto priemonės, pasirodė sunerimęs ir sumišęs, prašė, jog padėčiau automobilį ištraukti iš griovio. Virvės automobilyje neturėjau, taigi pasiūliau iškviesti tarnybas. Vairuotojas iškart atmetė šį variantą ir toliau neadekvačiai prašė jam padėti. Tada jau buvo akivaizdu, kad kažkas gerokai ne taip, priėjus arčiau, sklido aštrus alkoholio kvapas, o keleivio sėdynėje pamačiau sukniubusį žmogų, be sąmonės.

Informavau vairuotoją, kad nedelsiant skambinu į pagalbos centrą 112, iš vairuotojo susilaukiau prašymų to nedaryti, grasinimų susidoroti, o jau telefoninio pokalbio metu net ir smūgių į ranką. Paraginau vairuotoją grįžti į automobilį, kai pagaliau jis nusprendė tai padaryti – stvėrė degtinės butelį ir pradėjo gerti. Situacija ir vaizdas išties šokiravo.

Esu giliai susirūpinęs specialiųjų tarnybų darbu – tarpusavio komunikacija ir apsikeitimas informacija – tragiškas. Informavęs pagalbos centrą 112, nurodęs lokaciją ir paaiškinęs situaciją, jog reikalingi medikai ir pareigūnai, netrukus sulaukiau skambučio iš Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties. Jiems vėl viską turėjau paaiškinti iš naujo, nes pasak jų „mes ne 112, mes greitoji, nežinome, ką jiems sakėte", negana to, buvo reikalaujama tikslaus adreso, nes kitaip jie nesiųs ekipažo ir jie į neaiškias vietas nevažinėja, o dar buvau apkaltintas, jog esu nemandagus.

Dėl tokios prastos komunikacijos nebuvau tikras, ar pagalba atvyksta, taigi vėl skambinau į pagalbos centrą 112, kur gavau atsakymą „kad mes tik pagalbos centras ir ne greitoji – informacija perduota“. Sunku suvokti apie tokį prastą veiksmų koordinavimą ir atsakomybių stumdymą tarp tarnybų, kai žmonių gyvybėms kyla reali grėsmė, o dalyviai ir liudininkai yra šoko būsenoje. Taip tiesiog negali būti.

Atvykus pagalbai, nustebino tarnybų požiūris į tokius girtus nelaimėlius. Pasirodė, kad jei jau toks – tai ir pagalba turi būti tik atitinkama. Kaklo įtvaras buvo uždėtas nukentėjusiajam tik paraginus tai padaryti, ugniagesių gelbėtojų iškvietimas operatyvesniam keleivio išlaisvinimui – vėlgi tik paraginus tai padaryti, o Alytaus ligoninė, vietoje Varėnos – irgi tik po pasiūlymo, o juk žmogus pateko į autoįvykį. Vis dėlto turiu pagirti ugniagesius gelbėtojus už operatyvumą ir profesionalumą. Policijos pareigūnai atvyko paskutiniai.

Rudnios kaimo apylinkėse nuotoliniu būdu darbavausi ir ilsėjausi. Sodybos šeimininkai, turintys mažamečių vaikų, išreiškė susirūpinimą ir patikino, jog problema išties didelė, vasaratojai nuolatos triukšmauja, negerbia vietinių gyventojų, vartoja daug alkoholio, netgi vietiniai drąsiai sėda išgėrę prie vairo, nes žino, kad policija čia užsuka retai, nepatruliuoja, o jie jaučiasi nebaudžiami“.

R. P. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi)

Policija: patruliuojme nuolat, bet pareigūno visur pastatyti negalime

Apie situaciją pasiteiravus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Kristinos Janulevičienės, ji teigė, kad policijos pareigūnai pagal grafiką ir nustatytus maršrutus patruliuoja tiek miesto, tiek rajono teritorijose visoje apskrityje. Deja, visur „pastatyti“ policijos pareigūnų – neįmanoma. Gyventojai, kilus įtarimams, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar pastebėjus kitus pažeidimus, raginami apie tai iškart informuoti policiją ir bus operatyviai reaguojama.

„Šiuo atveju pranešimas buvo gautas 14.49 val. 14.50 val. į įvykio vietą buvo išsiųstas ekipažas, kuris atvyko 14.59 val – per devynias minutes. Tai buvo B kategorijos iškvietimas, į kuriuos pareigūnai rajono teritorijose turi atvykti ne ilgiau kaip per 40 minučių. Tad šiuo atveju sureaguota tinkamai“, - sakė K. Janulevičienė.

Taip pat policijos atstovė informavo, kad automobilyje be sąmonės gulėjęs keleivis buvo pristatytas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, tačiau ten atsigavo ir atsisakęs medikų pagalbos pasišalino. Tikėtina, kad vyriškis iš pradžių į nieką nereagavo, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

BPC perklausė skambučių įrašus

Savo komentarą dėl įvykio pateikė ir Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė:

„Radome mūsų informacinėje sistemoje užfiksuotus duomenis apie minėtą įvykį ir perklausėme telefoninių pokalbių įrašus.

Informacinės sistemos duomenimis, Jūsų minimas pranešėjas pirmą kartą skambino numeriu 112 14.31 val. Jis nurodė, kad eismo įvykis įvyko kelyje Rudnia–Varėna, už Ūtos, važiuojant link Varėnos. Kadangi pranešėjo išmanusis telefonas turi AML vietos nustatymo funkciją, dar pokalbio metu buvo gauti jo telefono siunčiami vietos nustatymo duomenys, kurių paklaida siekė tik 9 metrus. Taigi, operatorė galėjo tarnyboms nurodyti dar tikslesnius įvykio vietos duomenis, nei jai pasakė pranešėjas. Matome, kad elektroninėje pranešimo kortelėje pažymėtos koordinatės ir nurodyta, jog įvykis yra už Palkabalio kaimo. Šie duomenys buvo perduoti ir policijai, ir greitajai medicinos pagalbai.

Kodėl pranešėjui skambino Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė ir reikalavo adreso, negalime pasakyti – tikslus adresas buvo perduotas. Ką jam sakė ir ar tikrai grasino, jog nesiųs brigados, negalime pasakyti, nes tokio įrašo neturime, o ir kometuoti kitos tarnybos veiksmų nesiimame.

Antras pranešėjo skambutis buvo gautas 14.39 val. Atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro operatorė pranešė, kad tarnybos informuotos, ir dar kartą pasitikslino įvykio vietos adresą. Ji taip pat jam paaiškino, kad už greitąją medicinos pagalbą negali komentuoti, nes mes esam kita tarnyba.

Kaip matome, pranešėjui toks paaiškinimas sukėlė abejonių, ar tinkamai reaguojama į jo pagalbos prašymą. Todėl norime paaiškinti, kad Bendrojo pagalbos centro funkcijos yra atsakyti į pagalbos skambučius, priimti pagalbos prašymus, juos įvertinti, parengti ir perduoti reikiamoms tarnyboms pranešimus apie pagalbos poreikį.

Tarnybos, šiuo atveju greitoji medicinos pagalba, o dar tiksliau – Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, atlieka operatyvųjį pajėgų (šiuo atveju – GMP brigadų) valdymą ir yra atsakingos už tinkamą reagavimą į gautus pranešimus. Tarnybos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau ir tiksliau. Kompleksinių įvykių atvejais pranešėjai su tarnybomis nebūna jungiami, todėl kartoti kiekvienai tarnybai tą pačią informaciją jiems netenka. Kodėl šį kartą Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė skambino pranešėjui, turėtų pakomentuoti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties administracija.

Kalbant apie įvykio vietą, norėtume pabrėžti, kad įvykio vietos adresas yra pats svarbiausias klausimas, į kurį atsakymo reikia visoms skubiosios pagalbos tarnyboms. Nežinant tikslios įvykio vietos, negalima išsiųsti reaguojančių pajėgų. Priimant pagalbos prašymus pagrindinis informacijos šaltinis apie įvykio vietą yra pats pranešėjas, o pokalbio metu iš mobiliojo ryšio operatorių gaunami vietos nustatymo duomenys gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė. Minimu atveju taip ir buvo: pranešėjas nurodė apytikslę įvykio vietą, o operatorė, pasinaudojusi gautais vietos nustatymo duomenimis, ją patikslino“.

Užklausa dėl komentaro pateika ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai. Kai bus gautas komentaras, publikacija bus papildyta