Administratore dirbančiai alytiškei Jolantai Bagdonienei niekuomet nekyla klausimas, kur išpilti kavos tirščius: moteris jiems turi atskirą kibirėlį, į kurį darbe surinktus tirščius nešasi namo ir beria į daržo lysvę, kur netrukus sodins pomidorus.  Kavos tirščiais alytiškė pabarsto ir ant palangės jau žaliuojančius jų daigus.

„Kam išmesti tai, kas naudinga?“ – stebisi Jolanta, savo auginamas daržoves jau daug metų tręšianti tik natūraliomis trąšomis, o kavos tirščiai tam puikiausiai tinka. 

„Tirščiai yra organinė medžiaga ir puiki trąša. Pirmiausia sužinojau, kad jie labai tinkami pomidorų žemei patręšti. Pomidorai būna skanesni, didesni. Vienam pomidoro krūmeliui užtenka dviejų didelių šaukštų tirščių.

Jais žemę galima patręšti prieš sodinant pomidorus arba jau pasodinus pabarstyti ant žemės paviršiaus. Tirščiai sulaiko drėgmę, tad pomidorų nereikia taip dažnai laistyti“, - apie tai, kaip žemės ūkyje panaudoja organines atliekas, pasakojo Jolanta.

Prikaupusi tirščių moteris jais tręšia ne tik pomidorus -  barsto ir aplink medelius, tirščiai padeda atbaidyti  nepageidaujamas sraiges darže.

O daržą puolančias skruzdes alytiškė naikina kita organine medžiaga  - naudotu aliejumi. Jį pila ten, kur veisiasi skruzdėlės. „Pastebėjau, kad tai padeda jas išvaikyti“, - ekologiškos daržininkystės patirtimi dalijosi Jolanta. Jai smagu, kad naudoto aliejaus nepildama į kriauklę ar klozeto skylę neteršia vandentiekio sistemų.

Neišmeta alytiškė ir kiaušinių lukštų – juos smulkina ir taip pat naudoja tręšimui. 

Savo auginamų daržovių ji nepurškia jokiomis cheminėmis priemonėmis, nenaudoja trąšų iš parduotuvės, vaisius ir daržoves augina ekologiškai ir neteršia aplinkos.

„Kiek užauga – tiek. Gal ir ne visos daržovės būna labai išvaizdžios, bet nors žinau, kad valgau sveiką maistą“, - pasakojo moteris.

Natūralių daržovių savo kieme ji užsiaugindavo ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kartu su šeima praleido devynis metus. Kaimynai amerikiečiai lietuvės daržo ir patys eidavo apžiūrėti, ir vaikus vesdavosi parodyti, kaip augantys agurkai ir pomidorai atrodo.

Aplinkai draugišką gyvenimo būdą puoselėjanti alytiškė stengiasi gyventi taip, kad namuose susidarytų kuo mažiau atliekų. Apsipirkinėdama parduotuvėse, ji atkreipia dėmesį, iš kokios medžiagos pagamintos pakuotės,  visas organines atliekas sugalvoja kaip panaudoti buityje, žemės ūkyje.

Žinodama, kad pasaulyje, o ir Lietuvoje, išmetama labai daug maisto atliekų, gamindama maistą, Jolanta visada stengiasi padaryti tiek, kad šviežio maisto užtektų vienai dienai, kad nereikėtų jo išmesti.

„Mano maisto racioną sudaro augalinės kilmės produktai. Jau penkerius metus visiškai nevalgau kiaulienos, atsisakiau ir kitos rūšies mėsos, kurios pradėjau natūraliai nenorėti. Į gyvūną žiūriu kaip į gyvybę. Juos valgyti gaila ir visiškai nesinori.

Yra daugybė puikių receptų, kaip iš augalinės kilmės produktų pasigaminti skanių patiekalų. Tik, žinoma, tam reikia skirti laiko“, - kalbėjo J. Bagdonienė,  laukianti atšylančio oro ir natūralių produktų iš savo lysvės, kurią visus metus kantriai tręšia kavos tirščiais. 

Nors daugelyje Alytaus įstaigų jie išmetami į šiukšlių dėžę ar dar dažniau pilami į kanalizaciją, bet pasidomėjus paaiškėjo, kad taip yra ne visur ir ne vienintelė Jolanta tirščius vežasi namo. Kavos tirščių neišmeta  ir Alytaus miesto centre įsikūrusi „Food House“ kavinė – jos vadovas džiaugėsi, kad juos surenka viena darbuotoja, taip pat naudojanti tirščius žemei patręšti. 

O kokių aplinkai draugiško gyvenimo būdo pavyzdžių žinote jūs? Pasidalinkite! Rašykite raimonda@alytusplius.lt. 

Publikacija parengta įgyvendinant projektą „EKO miestas“. Projektas finansuojamas Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.