Gervės klykia, trimituoja, vieversiai savo giesme gręžia orą, iš toli žiba karklai ir blindės, brinksta jovarų (tuopų) pumpurai, bėga klevų sula – apie šiuos pavasario ženklus jau vasarį girdėjome.

Alytaus Jotvingių turguje kovo 2-ąją išgirdau pirmą kartą: butrimoniškė žolininkė Danutė Senūtienė, vaikščiodama su kastuvu aplink sodybą, pastebėjo, kad iš žemės jau kiša burokėlių spalvos lapelių geluonį krienai – dar vienas ryškus pavasario ženklas.

Krieno šaknis gydo kūną ir sielą, padeda ir nuo persisotinimo politika. Padėkime patys sau: pritarkavę šviežių krienų, giliai giliai jų įkvėpkime...

Baltu lukštu kiaušiniai prieš Velykas bus aukso vertės

Nyksta ribos tarp savivaldybių. Kas „alytusplius.lt“ skaito, žino visas turgaus naujienas, sėda į ratus ir po gero pusvalandžio jau Kaniūkuose.

„Atvažiavom dedeklių vištaičių, – prisistatė jauna šeima, Irutė ir Edvardas Biekšos iš Varėnos savivaldybės Valkininkų seniūnijos Naujųjų Naniškių kaimo.

Irutė neseniai atitekėjo į marčias, su vyro tėvais gyvena po vienu stogų, bet vištų pulkelį jau savo turės – 20 nusipirko. Tarp jų ir vištaičių, dedančių kiaušinius baltu lukštu. Tokie kiaušiniai prieš Velykas būna aukso vertės.

„Kiek turiu žemės? Du, sėju grikius, avižas, rugelį“, – Edvardo „du“ – tai 200 hektarų, augina grūdines kultūras – jaunimas su galvijais neprasideda. Gerai, kad dar rugių pasisėja, nes prie esamos valdžios, visiškai nustosime dzūkišką paveldą – kurcinio ašaras – varvinę, negi iš kvietrugių ruginę duoną kepsime?

Keturis tuščius maišus pasispaudęs, į Kaniūkus pirkti vištaičių atvažiavo alytiškis Juozas Rasimas – veš raibes į Vilkiją seseriai Aldonai, ta geresnių vištaičių už Nemunaičio, niekur nesuranda.

Alytiškis Juozas Rasimas ir Nemunaičio paukštininkė Jurgita Ludavičienė – dedeklių vištaitės keliaus net į Vilkiją.

Atvežė daugiamečių žolių sėklų

„Dzūkų žemė pirmiausia nubunda“, – kovo 2-ąją Kaniūkų turguje pasirodęs su daugiamečių žolių sėklomis sakė Gvidas Aleksandravičius. Ir iš šio turgaus jis nesitrauks, kol dzūkai apsisės, bus kiekvieną šeštadienį.

Gvidas – agronomas, mokosi magistratūroje, puikus sėklų žinovas ir patarėjas. Jo tėvas Rolandas Aleksandravičius Prienų savivaldybės Skrynupio kaime puoselėja sėklininkystės ūkį.

„Atvežiau sėklų mišinio pievoms ir ganykloms. Kilogramas jo – 2,5 euro. Tiek pat už kilogramą eraičino, raudonųjų dobilų sėklos. Baltieji dobilai – 6, motiejukai, svidrė –2,2, vėjinė žolytė – 3,5 euro“, – vardino    G. Aleksandravičius.

.Daugiamečių žolių sėklų pardavėjas iš Prienų krašto – agronomas Gvidas Aleksandravičius. Jis atvažiuos į Kaniūkus kiekvieną šeštadienį, kol dzūkai apsisės.

Ir tai dar tik pradžia. Prieniškis jau nuo sausio rūpinasi žolių sėklomis, jų mišinio gali paruošti pagal pageidavimus.

Lūpinė armonikėlė jausmus suvirpino

Kaniūkų turguje – pavasaris, tik uodų nėra. Grūdus perka, neša, krauna ir veža. Brangiausi – miežiai. Maišas (50 kg) jų – 14 eurų. Avižos (40 kg) – 10 eurų. Daugiausia buvo kviečių. Jų kainos skiriasi, maišas (50 kg) vidutinių, ne itin gerai išvalytų – 11–12, gražių, grūdas į grūdą, – 13 eurų.

Nusiėmęs kepurę, nukreipiau ausį į dangų – neišgirdau vyturio čirenimo. Pavasarį Kaniūkuose paskelbė alytiškis Alvydas Rutkauskas, užgrojęs lūpine armonikėle, privertė visus nusišypsoti.

Kaniūkų turguje iš kairės Jonas Jonika, groja lūpine armonikėle Alvydas Rutkauskas, Pranas Vaivada ir Juozas Stasionis.

Linksmuolis alytiškis atvežė didžiulių  triušių.

„Vakar pateles prileidau, prašau po 22 eurus“, – siūlė pirkėjams A. Rutkauskas, kuris gyvena Putinuose, o jo tėviškė – prie Ūdrijos.

Mažiukų, paaugintų ir didelių veislinių triušių atvežė Šarūnas Janavičius, mačiau veislinių vištų, paprastų kaimiškų kalakutų. Beje, pats laikas nusipirkti kalakutę paukščiukams perėti. Ilgauodegė ne tik perės, bet ir saugos augintinius nuo vanago ir lapės.

Ūkinių prekių pardavėjo Gintauto Sabonio draugiją papildė medžio meistras Alvydas Černiauskas, po žiemos pirmąkart pasirodęs Kaniūkuose.

Medžio meistras alytiškis Alvydas Černiauskas peržiem drožė, dailino, kad pavasarį pirkėjus nudžiugintų kotais šakėms ir kastuvams, kirvakočiais, dalgiakočiais.

„Pridrožiau, pridailinau, tegul tik perka. Kotai šakėms ir kastuvams – 3, kirvakotis – 2,5, dalgiakotis – 6 eurai“ – supažindino su kainomis meistras. Ir pats nustebo, kad pirkėjai pirmiausia išgraibstė ilgakotes beržines šluotas. Viena jų – 2,5 euro.

Kirvis skaldūnas caro laikus prisimena

Jazminų turgaus vartuose įsitaisęs meistras Rimgaudas Sereika kovo 2-ąją lankytojus pasitiko su kirviu.

„Kvailam neįsiūlysi, o kas supranta, žino, kad tai geras daiktas“, – sakė meistras ir papasakojo kirvio istoriją.

Tai kirvis, kuriam virš šimto metų, caro laikų kalvio darbas. Juo gali skaldyti rąstus, kelmus. Meistras jam padirbo kotą, jaučiasi galvos ir koto pusiausvyra.

„Kas išmano, sako, smagus kirvis. Prašau 18 eurų, kol nupirks, kas šeštadienį kelsiu kainą dviem litais“, –pasiryžęs Rimgaudas.

Jazminų turgaus tarpuvartėje pirmas iš dešinės meistras Rimgaudas Sereika. Jo senoviniu kirviu skaldūnu domisi ponas Jonas.

Palaikyti rankose, pamosuoti kirviu, buvo sustoję keletas vyrų. Kiti eina ir praeina.

Šiokiomis dienomis snaudęs, šeštadienį Jazminų turgus atsibudo, alytiškiai perka mėsą, pieno produktus, duoną, pyragus,  žuvį, daržoves.

Drabužių paviljonuose man pritrūksta oro, dūstu, pradedu kosėti – krauta, prikrauta iki lubų! Pirkėjų – reta.

Kai pagalvoji, panaši padėtis senstančių tėvų butuose. Tik vaikai žino, kaip juos reikės ištuštinti.