Pranešk naujieną!
Tel. 8 670 94 094. El. paštas info@alytusplius.lt


Vakar mus skaitė 17 392

Japoniško sodo vizija Alytuje tai užsižiebia, tai vėl ima blėsti

Ina Grigūnaitė - Skrabulienė  •    •  12:23, 2019-06-29
K. Ptakauskas.
alytusplius.lt nuotr.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Alytuje sklandžiusiai Japoniško sodo įkūrimo idėjai vis dar nelemta išsipildyti. Nors pastaraisiais metais atsirado viltis, jog  prie Mažosios Dailidės visgi turėsime mini Japonišką sodą, idėjos autorius, alytiškis Kęstutis Ptakauskas, bonsų meistras, optimizmu netrykšta.

 

Prie mažosios Dailidės 20 arų žemės sklypą, kuriame planuojama įkurti Japonišką sodą, praėjusiais metais nupirko UAB „Marisa". Dar apie 30 arų žemės šio sodo įrengimui turi skirti Alytaus miesto savivaldybė.

 

Ar turėsime prie Mažosios Dailidės Japonišką sodą?

 

K. Ptakauskas su komanda paruošė šio sodo projektą, kurį netrukus pristatys visuomenei.

 

Paprašytas pasidalinti mintimis apie būsimo Japoniško sodo Alytuje viziją, jis teigė, kad pagrindiniai sodo, planuojamo įkurti prie Mažosios Dailidės ežerėlio, elementai būtų vanduo, medis, akmuo. Nebūtų užmiršta ir mažoji architektūra.

 

 

„Stengsimės įkurti Japonišką sodą, kuris būtų kuo artimesnis Lietuvos gamtai. Planuojame pastatyti ir  arbatos namelį bei įrengti japoniškų žuvų tvenkinį“, - atskleidė planus bonsų augintojas.

 

Alytiškio teigimu, prie Mažosios Dailidės planuojama sukurti tokio tipo japonišką sodą, po kurį bus kiekvienam galima vaikščioti, stebėti jame sukurtą grožį iš skirtingų kampų. Japoniškame sode netruktų spalvų.

 

Tačiau kalbėdamas apie sodo atsiradimo galimybes Alytuje K. Ptakauskas netryško optimizmu. ,,Vis dar trūksta vietos valdžios ir alytiškių vieningo pritarimo šiai idėjai, užtat sunku pasakyti, kada ši idėja bus įgyvendinta“, - teigė jis.

 

Padarė viską, kad Alytuje turėtume Japonišką sodą

 

K. Ptakauskas apgailestauja, kad Alytus jau nebus pirmasis miestas, turintis Japonišką sodą.  Kol alytiškiai daugybę metų tik brandino šią idėją, Kretingos rajone, Mažučių kaime, buvo įkurtas japoniškas sodas. Neseniai ir  pačiame Vilniaus centre duris atvėrė  dar vienas toks sodas, netrukus japoniškas sodas lankytojus kvies ir Klaipėdoje.

 

,,Esu alytiškis, padariau viską, kad Alytus būtų pirmasis miestas, turintis japonišką sodą, deja, likau nesuprastas ir neišgirstas“, - atsidūsta pašnekovas, pastebėdamas, kad kituose miestuose jis sulaukia daugiau supratimo ir palaikymo.

 

 

,,Alytus galėjo aplenkti daugelį pasaulio šalių, nes nė viena šalis neturi tokio įdirbio, tokių stiprių ryšių su Japonija, kokius turiu aš“, - kalbėjo bonsų augintojas. Jo teigimu, būtent Alytuje jo namuose įkurtas pirmas japonišką kultūrą atspindintis ,,Ryto rasos“ sodas,  surengtos pirmosios  bonsų parodos, kurios vyksta iki šiol, atvežtos pirmosios japoniškos žuvys.

 

K. Ptakauskas įsitikinęs, kad pirmasis Lietuvoje japoniškas sodas Alytuje turėjo būti įkurtas jau prieš dešimtmetį.

 

,,Kultūra atsiranda tuose miestuose, kuriuose gyvena aukštos kultūros žmonės. Alytus tam, deja, dar nesubrendęs“, - sakė pašnekovas. Jis prisipažino besidžiaugiantis bent tuo, kad gali prisidėti prie kituose Lietuvos miestuose kuriamų japoniškų sodų.

 

 

„Padariau viską, kad Alytuje turėtume japonišką sodą, bet mano vieno pastangų per mažai. Apmaudu, kad tiek darbo padaryta, bet viskas nuėjo veltui“, - apgailestavo pašnekovas. Jis prisipažino, kad jau pavargo įrodinėti,  kad toks sodas Dzūkijos sostinei suteiktų naujų spalvų, jo dėka Alytus galėtų tapti turistų traukos centru.

 

,,Man pačiam to sodo nereikia, norėjau jį sukurti žmonėms“, - sakė alytiškis. Anot jo, kone visos Europos šalys turi ir vertina japoniškus sodus, skiria jiems prestižines vietas, deja, mūsų šalyje į šią idėją dar žvelgiama kaip į svetimos kultūros brukimą.

 

 

Turi per šimtą mažaūgių bonsų

 

K. Ptakauskas jau trisdešimt metų Alytuje sėkmingai augina miniatiūrinius medelius – bonsus. Jis rengia šių augalų tarptautines parodas. Pirmąjį medelį nusipirkęs Lietuvoje iš draugo labai greitai pats ėmė ieškoti panašių medžių miškuose, pradėjo juos formuoti.

 

,,Bonso formavimas be galo sudėtingas procesas. Įsivaizduokite, formuojant medelį privalu sugebėti pamatyti, koks jis bus po keliolikos metų. Reikia būti ir skulptoriumi, ir menininku, ir biologu. Jeigu darbą atliksi bet kaip, medis gali žūti“, – bonsų formavimo subtilybėmis dalijosi pašnekovas. Daugiausia Kęstučio sode suformuotų bonsų yra būtent iš Lietuvos miškų.

 

 

Žiemą bonsai „miega“, o vasarą, anot meistro, nė vienai dienai negalima nuo jų atsitraukti, nes būtina 3 kartus per dieną laistyti. „Negalima sau leisti tingėti, išvažiuoti ar net susirgti. Kiekvieną rytą lekiu prie medžių, taip pat perpiet ir vakare pirma bonsus „pagirdau“ – tada ir pats ramia širdimi galiu pavalgyti“, – pasakojo K. Ptakauskas

 

K. Ptakausko šalia namų įkurtame japoniškame „Ryto rasos“ sode  galima išvysti jau per šimtą jo auginamų, formuojamų ir puoselėjamų bonsų. Alytiškio sukurtas rytietiškas sodas sužavėjo net visko mačiusius japonus. Iš jų kaip įvertinimą jis gavo brangią dovaną – japoniškus karpius, kurie plaukioja dabar sode iškastame tvenkinyje ir yra ypatinga sodo dalis.

 

Griežtai draudžiama alytusplius.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti alytusplius.lt kaip šaltinį.
Komentarų nėra

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai