Alytaus miesto savivaldybė skatina jaunuosius menininkus – kiekvienais metais atrinktiems kūrėjams suteikiama stipendija. Jaunojo menininko stipendijos skiriamos nuo 2018 m. Iki šiol jas yra pelnę 19 jaunųjų menininkų. Paraiškos dalyvauti Alytaus miesto savivaldybės stipendijų skyrimo jauniesiems menininkams atrankos konkurse vėl priimamos iki 2024 m. lapkričio 10 d. Konkurso tikslas – skatinti talentingų jaunųjų menininkų aktyvumą, kūrybingumą, novatoriškumą. 

Daugiau informacijos: https://shorturl.at/QyQBG

Alytaus kraštotyros muziejuje šiuo metu veikia 2024 m. Alytaus miesto savivaldybės Jaunojo menininko stipendijos laimėtojos Gabijos Labutytės fotografijų paroda „Tarp erdvių ir įkvėpimų“.

„Tarp erdvių ir įkvėpimų“ – tai fotografinė serija, kurioje užfiksuoti Alytaus menininkų portretai ir jų erdvės. G. Labutytė nesiekia kurti idealizuoto menininkų įvaizdžio, o sutelkia dėmesį į jų kasdienę kūrybinę aplinką ir jos poveikį kūrybos procesams. Fotografė kviečia susimąstyti, kaip menininkų darbo erdvės – su visais jų kasdieniais, kartais net chaotiškais elementais – prisideda prie įkvėpimo ir kūrybinių sprendimų. Ši paroda suteikia galimybę naujai pažinti Alytaus meninę bendruomenę ir jos kūrybos pasaulį. Parodą „Tarp erdvių ir įkvėpimų“ galima pamatyti iki lapkričio 7 d.

Gabija, kiek alytiškių menininkų portretų pavyko sukurti? Ar lengva buvo prisikalbinti? 

Nufotografavau 12 alytiškių menininkų, ir džiugu, kad daugumą prisikalbinti buvo gana lengva. Suprantu, kad ne visi nori įsileisti į savo asmeninę erdvę – juk namai yra labai privati vieta, todėl vienas menininkas iš karto atsisakė dalyvauti. Kitas menininkas, kurį jau buvau nufotografavusi, parašė, jog nuotraukos jam nepatinka, ir paprašė jų neviešinti. Kodėl šie menininkai? Viskas susidėliojo savaime: kai kuriuos pažinojau, vieni parekomendavo kitus, patinka jų kūryba, norėjosi pabendrauti. 

Kaip vyko portreto kūrimo procesas?  

Portreto kūrimo procesas vyko labiau dokumentiniu stiliumi. Fotografavau per pirmąjį susitikimą, užtrukdavome nuo valandos iki trijų. Susitikimo metu užduodavau klausimus, bandydavau suprasti, kokie jie yra kaip žmonės, o bekalbant žmogus atsipalaiduoja, labiau užsigalvoja apie kitus dalykus, o ne apie tai, kad dabar jį fotografuoju. 

Parodoje galima paskaityti ir trumpuosius interviu su menininkais. Pirma buvo pokalbis ar portretas? 

Keletas menininkų atsiuntė atsakymus raštu, o kitus kalbinau fotografuodama.

Ką per šiuos metus dar veikėte? 

Per šiuos metus mano veikla buvo labai įvairi. Šią vasarą su draugu ištrūkome iš Vilniaus šurmulio ir išbandėme gyvenimą gamtoje, Dzūkijos kaime. Mąsčiau apie parodos konceptą ir koks tas portretas turėtų būti. Buvo kilusių skirtingų vizijų, reikėjo apmąstyti ir išsigryninti idėją. Beje, ši ramybė įkvėpė dar vienam projektui: sukurti savo prekinį ženklą „Tropẽle“. Šiuo metu vystome funkcinių grybų elektroninę prekybą. Rugpjūtį pradėjau fotografuoti. Planuodavau vienam menininkui skirti vieną dieną, dažniausiai taip ir būdavo. 

Kas Jus nustebino, sugraudino, paliko ypatingą įspūdį, bendraujant su alytiškiais menininkais? 

Maloniai nustebino šiltas menininkų bendravimas, sąmojis, gilios mintys, filosofinis požiūris į gyvenimą, atsidavimas kūrybai. Buvo įdomu klausytis prisiminimų, jaučiausi tarsi įbridusi į jų gyvenimo upės tėkmę. 

Interviu sausio mėnesį, kai Jums buvo skirta Jaunojo menininko stipendija, sakėte, kad „ši portretų idėja kilo iš noro atkreipti dėmesį į kūrybines Alytaus asmenybes, juk mūsų miestas jų turi tikrai nemažai. Visuomet buvo smalsu, kaip, iš kur ir kodėl yra sukuriamas menas ir, apskritai, įdomu pats menininkas kaip asmenybė ir kūrėjas. Kaip fotografė norėjote sukurti portretų seriją ir pasigilinti, panarplioti jų įkvėpimus ir kūrybos procesą. Šia serija norėjote atskleisti ryšį tarp kūrėjo ir jo kūrybinės kelionės ir kaip tai paveikia Alytaus miesto tapatybę“. Kaip tai pavyko? Kokie tie Alytaus menininkai Jums pasirodė? Kokia Alytaus miesto tapatybė? 

Šie susitikimai parodė, kad menininkų kūryba kyla iš labai skirtingų įkvėpimo šaltinių: nuo gamtos ir kasdienybės iki filosofinių apmąstymų ar miesto istorijos. Alytaus menininkai ne tik kuria individualius pasaulius, bet ir savaip prisideda prie miesto kultūrinės tapatybės. Tai miestas, kuriame tradicijos susipina su modernumu, o menininkai tampa savotiškais tarpininkais tarp šių dviejų pasaulių. Jų kūryba – tai ir asmeninis savęs ieškojimas, ir tylus pokalbis su miestu.

Esu dėkinga visiems menininkams už tai, kad įsileido į savo erdves, bendravo ir suteikė man naujų įkvėpimų. 

Živilės Merkininkės ir Gabijos Labutytės nuotr.