Be šiltos pastogės, elektros, vandens ir kitų patogumų. Taip Naujuosius metus pasitinka 65-erių metų Jadvyga Kurec, gyvenanti Alytaus rajone. Tačiau moteris nesiskundžia, džiaugiasi turinti duonos kąsnį, malkų krosnelei pasikūrenti, viltį gyventi namelyje, kuriame nešvilpautų vėjas, ir jėgų padėti kitiems.  

„Pakanka man iki laimės tiesiog pasikūrenti krosnelę ir pasidaryti valgyti“,- sako moteris. Švenčių jau daugybę metų Jadvyga nešvenčia. Jai šventė - kiekviena diena, kai turi ko pavalgyti.

Jadvyga gyvena visai šalia Alytaus, Druskininkų gatvėje. Jos vargana trobelė stovi šalia prabangių  namų. Moters aplinkoje jau daugiau kaip 15 metų nėra jokių patogumų. Daugiau kaip dešimtmetį ji žiemos speigus kentė gyvendama metaliniame statybiniame vagonėlyje. Šiandien Jadvyga jau turi susirentusi nedidelį namelį.

Kokios gyvenimo aplinkybės privertė moterį taip skursti ir vargti? Pašnekovė prasitaria, kad gyvenimas jai buvo negailestingas. „Anksčiau turėjau viską: ir šiltus namus, ir darbą, ir šeimą, bet gal per daug pasitikėjau kitais, todėl likau be nieko“,- pasakoja Jadvyga.

Visgi šiandien moteris džiaugiasi namelyje pastatyta nedidele krosnele, kuri nors truputį teikia šilumos ir jaukumo nebaigtame statyti name. ,,Sūnus atvežė malkų. Esu jam labai už tai dėkinga“,- šypsosi Alytaus rajono gyventoja.

,,Viską užsidirbu kruvinu prakaitu. Pas nieką nieko neprašau. Neretai mane žmonės kviečia padėti nudirbti ūkio darbus“,- apie savo kasdienybę pasakoja moteris. Paklausta, ar žmonės atsilygina, Jadvyga sako, kad už pagalbą neretai gauna pavalgyti, bet didesnio atlygio ji ir nesitiki.

,,Ko tu gali tikėtis iš žmonių, kurie prašo pagalbos? Vadinasi, jiems patiems sunkus metas“,- įsitikinusi Alytaus rajono gyventoja.  Daug moteris yra pagelbėjusi netoliese gyvenančiai daugiavaikei šeimai. Vasarą moteris uogauja. Taip prisiduria pragyvenimui vieną kitą eurą.

Jadvyga yra įgijusi bibliotekininkės specialybę, o gyvenime, kaip pati sako, teko įvairius darbus dirbti: ir vaikų darželyje, ir viešbutyje, ir miške, ir parduotuvėje. Net ir šeimą moteris buvo sukūrusi, sūnaus susilaukė, apie kurį ir šiandien kalba su didžiausiu rūpesčiu ir meile. Džiaugiasi, kad sūnus geriau gyvena, turi savo šeimą ir, kiek tik gali, jai padeda.

,,Negaliu savo rūpesčių užkrauti  sūnui, jis turi savų problemų. Sūnus, kiek gali, man padeda, nuperka maisto, vandens, apgeni medelius“,- sako moteris.

Jadvygai priklauso 62 arai sklypo, iš jų - 25 arai miško. Moteris ne kartą sulaukė patarimų, kad galėtų parduoti bent dalį savo sklypo ir už gautus pinigus nors kiek pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau Jadvyga to daryti nesiruošia. Ji mano, kad gali atsikelti nedraugiški kaimynai ir neaišku, kaip jai reikėtų gyventi. Be to, nori savo užgyventą žemę palikti sūnui. Gal jis čia kada nors sumanys kurtis.

Nebaigtas statyti namelis, kuriame gyvena J. Kurec. 

Apie elektrą moteris drįsta tik pasvajoti. ,,Prieš trejus metus pradėjau gauti pensiją, bet mano pensija tesiekia 120 eurų. O elektros įvedimas labai daug kainuotų. Niekada neišgalėsiu jos įsivesti“,- atsidūsta pašnekovė.

Moteris prasitaria, kad prieš keletą metų įvyko didelė nelaimė -  per škvalą buvo nuplėštas namelio stogas. ,,Prastai meistrai jį buvo pritvirtinę, tai, matyt, tiek tereikėjo“,- atsidūsta pašnekovė. Dabar stogas netvirtai uždengtas senu kaimyno padovanotu šiferiu. Jadvyga tikis, kad nors šią žiemą atlaikys.

Jadvyga labiausia išgyvena dėl nebaigto statyti savo namelio. Reikėtų jį apšildyti, pakeisti stogą, langus, gal tada nešvilpautų vėjai. Kiekvieną iš pensijos sutaupytą eurą moteris skiria namo statybai ir įrengimui. Pašnekovė sako, kad labai sunku patikimus darbininkus šiandien rasti. Vieni atėję prie namo darbuotis reikalavo pinigų net nepradėję dirbti, o jų negavę peilį moters lovoje tarp plytų po patalais padėjo. ,,Jei nebūčiau atidžiai apsižvalgius, šiandien manęs gyvųjų tarpe jau nebūtų", - sako ji.

Netoliese gyvena moters brolis ir sesuo, bet moteris sako su jais mažai bendraujanti. Pagalbos nesitiki ir nenori prašytis. Sako, kad artimieji turi savo gyvenimus, savo problemas, o jos rūpesčiai jiems svetimi. 

Jadvyga ne tas žmogus, kuris eitų prašyti pagalbos. Per daugiau kaip penkiolika metų moteris išmoko išgyventi ir sunkiausiomis sąlygomis. ,,Džiaugiuosi, kad  dar  nereikia raustis po konteinerius ar prašyti išmaldos gatvėje“,- sako Alytaus rajono gyventoja.

Jai svarbiausia, kad pati iš varganos pensijos dar išgali nusipirkti duonos kąsnį ir vandens. Moteris įsitikinus, kad savo kryželį turi nešti pati viena iki gyvenimo galo.