Alytiškiui gydytojui ortopedui traumatologui Šarūnui Barzdžiui patinka iššūkiai, kurių mediko darbe netrūksta. „Kai sakome, kad lūžo čiurna – tai tiesiog bendras pavadinimas. O iš tikrųjų tas lūžis būna vis kitoks. Kiekvienas atvejis  verčia priimti atitinkamus sprendimus, tobulėti“, - įsitikinęs Š. Barzdžius.

Nuo šių metų rugpjūčio Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės konsultacijų poliklinikoje pradėjęs dirbti gydytojas ortopedas traumatologas jau studijų metu rinkosi sritį, kurioje nebūtų monotonijos ir kiekvienas atvejis būtų unikalus. Būtent tokia, jo įsitikinimu, yra traumatologija.

„Čia nebūna vienodų atvejų, visi kaulų lūžiai, patempimai – tai nauja patirtis, nauji iššūkiai man“, - sakė Š. Barzdžius, ne vienerius metus siekęs savo svajonės – dirbti gydytoju.

Baigus vidurinę mokyklą iš karto įstoti į Kauno medicinos universitetą (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) jam neapvyko - pritrūko chemijos balų, tad Šarūnas pradėjo studijuoti farmaciją aukštesniojoje mokykloje. Tuo metu jis neakivaizdžiai studijavo ir chemiją, ruošėsi valstybiniam egzaminui.

Po farmacijos studijų, Šarūnas kurį laiką dirbo vaistininku, tačiau šis darbas jauno vyro nesužavėjo. „Dirbdamas vaistinėje jaučiausi kaip kasininkas. Kiekvieną dieną laukdavo ta pati monotonija, tie patys vaistai. Trūko veiksmo. Tai buvo neperspektyvus darbas“, - kalbėjo medikas.

Tad neilgai trukus puikiu rezultatu išlaikęs valstybinį chemijos egzaminą, jis pasuko ten, kur visada norėjo – į medicinos universitetą. 

Pasiekęs tikslą, alytiškis turėjo planų palikti Dzūkijos sostinę ir savo gyvenimą susieti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais ar net iškeliauti dirbti į užsienį, tačiau, pasitaręs su šeima priėmė kitokį sprendimą – pasilikti Alytuje.

„Su žmona nusprendėme, kad su dviem mažais vaikais kraustytis kitur neverta, nes tai sukeltų papildomų nepatogumų. Pasilikome čia ir nepasigailėjome“, - tikino gydytojas.

Jis džiaugiasi,  Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės kolektyvas jį gražiai priėmė. Dar rezidentūros studijų metu, jam teko dirbti Alytaus ligoninės priėmimo skyriuje. Kiekvienas gydytojas buvo pasiruošęs padėti, suteikti praktinių patarimų.

„Džiaugiuosi, kad ne tik kolegos, bet ir pacientai alytiškiai yra labai geranoriški, suprantantys, kad gydytojo darbas nėra lengvas. Čia plūsta didelis pacientų srautas, tenka dirbti ir naktimis. Visi mes esame žmonės, kartais pavargstame, neišvengiame emocijų, bet visuomet stengiamės padėti savo pacientams“, - sakė gydytojas.

Šarūnui kantrybės užtenka ir su tais, kurie į gydytojus kartais žiūri kaip į priešus, netiki, kad jie daro viską, ką gali, kad pacientas pasveiktų.

„Darbe pasitaiko visokių nuotaikų. Tai natūralu. Visuomet kantriai bandau išaiškinti žmogui jo problemą ir tai, kas jo atveju būtų geriausia. Laimei, net ir su labiausiai užsispyrusiais pacientais pavyksta rasti bendrą kalbą. Norime, kad visi žmonės būtų sveiki ir patenkinti“, - pasakojo gydytojas, kuriam pacientai dažnai dėkoja ir linki stiprybės nelengvame darbe.

Dirbant traumatologu,  daug kas priklauso nuo sezoniškumo. Traumas patyrusių pacientų padaugėja žiemą. Slidus kelias daug kam pakiša koją ir tampa rimtų traumų priežastimi.

„Pirmas ledukas – ir pasipila nukentėję žmonės. Bėda ta, kad mes visus juos pamatome pora dienų vėliau negu jie patiria traumas. Iškart atveža tuos, kurie patys jau nebegali paeiti, o kiti dažniausiai įsivaizduoja, kad tai tik paprastas sumušimas, kuris sugis savaime ir delsia eiti pas gydytoją. Kai jau nebegali kentėti ir vis dėlto atvažiuoja į ligoninę, paaiškėja, kad yra ir lūžiai, ir išnirimai“, - apie traumatologo kasdienybę pasakojo Š. Barzdžius.

Kad žmogus patyrė rimtą traumą, o ne tik sumušimą, išduoda stiprus nesibaigiantis skausmas, sumuštų vietų tinimas. Gydytojas ragina nekentėti ir nedelsti apsilankyti pas gydytoją.

„Mes visada pasiruošę padėti. Sveiki, išgydyti žmonės – tai šiame darbe teikia didžiausią laimę“ – tikino mielą širdžiai darbą dirbantis alytiškis.