Ginekologija ir psichinė sveikata yra glaudžiai susijusios moterų sveikatos sritys, kurias vertinant reikia atsižvelgti į kiekvienos situacijos individualumą. Moterų emocinė gerovė turi didelę įtaką jų reprodukcinei sveikatai, o su sveikatos problemomis susiduriančios moterys gali patirti ir didesnį emocinį stresą.

Psichinė sveikata ir reprodukcija

Reprodukcinė sveikata apima ne tik fizinį gebėjimą pastoti ir pagimdyti, bet ir bendrą gerovę, kurią itin veikia psichinė būsena. Depresija, nerimas ir kitos psichinės sveikatos problemos gali būti kliūtis normaliai hormonų pusiausvyrai, kuri yra būtina sveikai ovuliacijai, nėštumo palaikymui ir net lytiniam potraukiui.

Stresas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių neigiamai paveikti moters reprodukcinę sistemą. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus, skausmingas menstruacijas ar netgi ovuliacijos nebuvimą. Taip pat stresas nėštumo metu gali padidinti priešlaikinio gimdymo, persileidimo bei kitų sveikatos problemų riziką.

Nėštumas yra laikotarpis, kuris natūraliai kelia daug ir įvairių emocijų, tačiau esant stipriam emociniam nerimui ar depresijai, būsimos motinos sveikatai ir vystymuisi gali kilti grėsmė. Depresija nėštumo metu gali ne tik apsunkinti moters gebėjimą rūpintis savimi, bet ir turėti ilgalaikį poveikį vaiko vystymuisi. Be to, emocinės būklės problemos gali trukdyti sklandžiai motinystės pradžiai ir mamos bei vaiko tarpusavio ryšiui po gimdymo. Stresas, įtampa bei kitos neigiamos emocijos, patiriamos prieš nėštumą ir jo metu, yra viena dažniausių pogimdyvinės depresijos priežasčių.

Emocinės paramos svarba

Atsižvelgiant į ryšį tarp psichinės sveikatos ir reprodukcinių funkcijų, labai svarbu, kad gydytojai akušeriai-ginekologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai atkreiptų dėmesį į moterų emocinę būseną kiekvienos apžiūros metu. Moterims, ypač nėščioms ir planuojančioms nėštumą, prieiga prie psichologinės paramos ir reikiamų jos resursų turėtų būti lengvai pasiekiama tada, kai jos reikia.

Ginekologinėje praktikoje svarbu skatinti atvirą dialogą apie emocinę sveikatą, o konsultacijos turėtų apimti ne tik fizinės sveikatos vertinimą, bet ir atsižvelgimą į emocinę moters būklę. Tai galėtų būti pagrindiniai klausimai apie stresą, nuotaikos svyravimus, miego kokybę ir bendrą emocinę gerovę.

Strategijos ir gydymas

Efektyvų emocinės sveikatos valdymą reprodukcinio amžiaus moterims galima padėti užtikrinti net keliais būdais:

• Psichologinės konsultacijos, terapiniai užsiėmimai, streso valdymo mokymai, įskaitant atsipalaidavimo technikas, jogą ir meditaciją, padeda spręsti nerimo bei depresijos simptomus;

• Socialinės paramos stiprinimas padeda moterims kurti ir palaikyti ryšius su kitomis moterimis, šeimos nariais ir draugais;

• Sveikos gyvensenos įpročiai, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir pakankamą miegą, padeda atkurti kasdienybės balansą.

• Šių žingsnių įgyvendinimas gali padėti moterims ne tik pagerinti jų reprodukcinę sveikatą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.

Jeigu jaučiate nerimo, įtampos, streso, depresijos ar kitus nemalonius simptomus, pasirūpinti savimi jums padės Kardiolitos klinikose dirbantys specialistai – gydytojai akušeriai-ginekologai ir psichinės sveikatos specialistai dirba išvien, siekdami suteikti moterims išsamų sveikatos priežiūros planą, kuris atsižvelgia tiek į fizinę, tiek į psichinę sveikatą.