Alytaus turgaviečių  mėsos paviljonuose lūžta prekystaliai, apkrauti dešromis, kumpiais ir lašiniais –  trūksta valgytojų. Jų rasis, kai šaltesni orai kvėptels į nugarą. Atsiras geresnis apetitas, kai užsiraugsime savų kopūstų. Geras mėnulis į turgavietes jau ritina pirmąsias priekabas baltų kaip sniegas didžiagalvių.

„Nei tręšiau, nei mėžiau, gal bulvienoj, ar pūdyme pasodinau, kai užaugo – oi, tu brolali!“ – rodė į Jazminų turgų atvežtas kopūstų galvas Vankiškių kaimo ūkininkas Valdas Simanavičius.

Jazminų turgaus mėsos paviljone lūžta prekystaliai, nukrauti dešromis, kumpiais ir lašiniais, tik valgytojų trūksta!

Valdo pirmosios didžiagalvės, svėrusios per 8 kilogramus, nebus  užraugtos, jos „nuskrido“ balandėliams. Kai daug kopūsto lapų ir mažai mėsos, taupi šeimininkė, prikrovusi ryžių, gali didžiausio ėdrūno pilvą užkišti.

Ūkininkas Mindaugas Anušauskas iš Butrimonių krašto, užauginęs itin daug kietomis galvomis kopūstų, sakė, kad nereikia iškart raugti didžiausias statines. Juk mėnulis sukasi ratu, visada rasis palankus metas, geriau užsiraugti mažiau, bet dažniau ir visada valgyti kopūstus šviežius.

Jazminuose 1 kg kopūstų galvų – 35 centai.

Kaniūkuose bulvės nurungė kviečius

Šeštadienį Kaniūkuose susirungė bulvės su kviečiais. Nugalėjo bulvės, maišas (50 kg) jų – 10, maišas (50 kg) kviečių – 9 eurai. Grūdai slydo ir išslydo, pusė aštuonių jų nebuvo, bulves taip pat pirko – maišais išnešiojo. Antai 35 kg tinklinis maišelis bulvių – 7 eurai. Kaip beskaičiuosi, Kaniūkuose 1 kg bulvių – 20 centų. Jazminų ir Jotvingių turgavietėse kilogramas gražiausių bulvių – 40 centų.

Pagaliau alytiškiai atrado Kaniūkų turgų: bulvės, palyginti su miesto turgavietėmis, perpus pigesnės, tik parūko!

Kas nori skanesnių, perka žiemai bulvių turguje: apsiklausia, kur augintos, pradžiai nusiperka mažiau, išsiverda, paskanauja. Kas turi laiko, vaikosi prekybos centruose akcijas.

„Aš užsimerkusi paėmusi saujoje krautuvės bulvę atskiriu: šiek tiek pavytusi, minkšta ir šilta lyg pelytė! Jos pigesnės“, – aiškino pensininkė, tikra bulvių ekspertė.

Mažai dairiausi, bet ir kiti pasigedo Kaniūkuose  miežių, rugių ir kvietrugių, Gal ir buvo koks maišelis avižų, bet jų kaina neišryškėjo.

Kaniūkuose, kaip ir kiekvieną šeštadienį, kudakavo gaudomos Nemunaičio paukštininkų dedeklių vištaitės: kas mažiau pirko – po 7, kas daugiau – po 6,5 euro mokėjo.

Stasys Balynas iš Strielčių kaimo į Kaniūkus atvežė dailių pintinių.

Veisliniai triušiai – iki 20 eurų.

Ūkinių prekių kilimą buvo iškėtojęs alytiškis Gintas Sabonis.

„Gintai, – raginau,–  išrikiuok 10 perkamiausių prekių, kainas surašysiu“.

„Šiandien neperka, niekam nieko nereikia“,– guodėsi prekiautojas, suradęs pašnekovą Julių Bakšį iš Meškučių. Šis prieš gerą dešimtmetį priraitydavo ąžuolinių, uosinių statinaičių – auksinių rankų meistras, dabar ir tų niekam nereikia.

Medžio meistras iš Meškučių Julius Bakšys (kairėje) su ūkinių prekių pardavėju Gintu Saboniu prisiminė laikus, kai Kaniūkuose žmonės ieškojo ąžuolinių ir uosinių statinaičių. Šiais laikais nebent medinio kaušo pirčiai užsigeidžia.

Kaniūkuose nesiskundė pirkėjais sodininkas iš Prienų rajono Ruslanas Balandinas: „Spalis – medelių sodinimo mėnuo, vieni – paklausia, kiti – jau perka. Turiu, nepelnytai mūsų pamirštų, trimečių pūkinių vyšnaičių – 10, žemaūgių trešnių – 15, obelaičių – 10 eurų, visi medeliai vazonuose“, – pasakojo Ruslanas, kurio sodinukų sąraše keli šimtai pavadinimų.

„Nusipirkome šluotinę hortenziją“,– ne tuščiomis iš turgaus namo grįžo Vaisodžių kaimo gyventojai Vaida ir Virmantas Ardzevičiai.

Iš Kaniūkų turgaus negrįžo tuščiomis rankomis Vaisodžių kaimo gyventojai Vaida ir Virmantas Ardzevcičiai.

Aišku, ne turguje, Virmantas neseniai nusipirko už 750 eurų Lietuvos sunkiųjų arklių veislės eržiliuką, Laiko tris šios veislės kumeles, augina 20 avių.

„Maniškių vilkai nepjauna, žino, kad aš medžiotojas“, – šmaikštavo V. Ardzevičius, bet mintyse patariau jam tris kartus nusispjauti.

Puniškio sodininko obelaitės – su vainikėliu

Ir vietiniai sodininkai jau rodosi Alytaus miesto turgavietėse, jiems lyg ir nepatogu, kai konkurentai iš Kauno krašto juos į pašalius nustumia.

Jazminuose įsitaisė puniškis Juozas Šarkelė.

Punios krašto sodininkas Juozas Šarkelė daug nusipelnė, kad Dzūkijos sodai turėtų gerų obelaičių, kriaušaičių, derlingų vyšnių.

„Mano obelaitės su vainikėliais, – aiškino Juozas, – dvimetės, nevežu į turgų vienmečių rykščių. Turiu jų 32 veislių, Dauguma – žemaūgės, kas pageidauja, turiu ir senovinių, aukštaūgių. Turiu 14 veislių kriaušaičių, gerų riešutmedžių, raudonųjų serbentų, svarainių“.

J.Šarkelės sodinukai – gražūs, išpuoselėti, sveiki. Vienas – 8 eurai.

Šeštadienį Punios sodininko J.Šarkelės  triūsas visame Alytuje matėsi: Juozas karaliavo Jazminuose, žmona Paulina – Jotvingių turguje, marti – miesto centre, „Dzūkų turtų“ mugėje.

Jazminų turguje prigijo ir sodininkas senolis iš Prienų rajono – Miša, atvežęs alytiškiams ne tik vaismedžių vaiskrūmių, žaliakrūmių, bet ir atrakciją – šeimyną dekoratyvinių triušiukų.

Jazminų turguje Prienų krašto sodininkas Miša ir jo dekoratyviniai triušiukai, kurie, pasak šeimininko, labai protingi ir patys valgyti paprašo.

„Jie labai protingi, patys valgyti paprašo“, – gyrė pūkuotus gražuolius Miša.

Ir talentingus mokytojus metai šarmoja

Jazminų turguje ne taip retai ateina su savo augintiniais lankytojai. Pasveikinau su Mokytojo diena talentingą istorijos mokytoją Eugenijų Guntulionį. Tik bėda, kad ir talentingi mokytojai apšarmoja, ir juos pakeičia jaunimas.

„Dar prisigramdau prie pensijos  300 eurų“, – atviravo Eugenijus, turintis keturias pamokas mokykloje, dirbantis mokyklos muziejuje ir su dviem vaikų tetriukais.

 Į turgų pedagogą senjorą lydėjo anūkų numylėtinė labradorė Saulė. Dažnai taip būna: anūkai – myli, o seneliai prižiūri, šeria ir vedžioja.

Į Jazminų turgų medaus ir riešutų alytiškis senjoras mokytojas Eugenijus Guntulionis išsiruošė su labradore Saule.

Jotvingių turgaus lauko prekyba lenda po stogu

Viduryje Jotvingių turgaus geriausioje vietoje po stogu įsitaisė prekiautoja Zita Pangonienė. Ant jos prekystalio yra visko, ką galima parduoti. Zita turi 20 kelmų bičių, nori medaus – prašau, kilogramas jo – 5 eurai. Priauginusi česnakų, priskynusi geltonų it vaškas svarainių. Įkvepi jų kvapo – iki padų nueina!

Turi ir putinų, spanguolių – raudonuoja jos prekystalis!

„Ar jau gavote iš Sodros „depešą“? – turiu galvoje pranešimą apie pensijos padidinimą.

„Dar ne, bet tikiuosi, kad padidins. Visą gyvenimą dirbau pas Gavelį: „univermage“ –  22, „Jotvingyje“ – 20 metų. Jau aštuoneri, kai turguje sukuosi, vėl pas Gavelį, tik stažą jau mintyse skaičiuoju“, –  atsakė Z.Pangonienė, viena garsiausių Alytaus prekybininkių, pelniusi šį vardą ne kaip ponia, o pirkėjų tarnaitė, mokanti jiems įtikti ir geru žodžiu, ir šypsena.

Zita patarė pirkėjai, jau buvusiai alytiškei Genovaitei Rafanavičienei, kuo nudžiuginti keturis anūkus klaipėdiečius.

Pasidžiaugsiu ir aš kolegės auksiniu rudeniu bei senjoryste: vienas anūkėlis eina į mokyklą, trynukai – paskutinius metus į darželį, močiutė Genovaitė kaip ponia galės pajūryje gintarą rankioti.

Jotvingių turgaus naujoje prekyvietėje po stogu viena pirmųjų įsitaisė prekiautoja Zita Pangonienė, kuri stengiasi įtikti keturių anūkų močiutei, deja, jau klaipėdietei, Genovaitei Rafanavičienei.