„Juoko plaučiai – pas visus vienodi“, - šmaikštavo humoristas Kęstutis Tumynas, dar žinomas kaip Rumbonių senis Vinculis.  Po jo pasirodymų svečiai neapsieina be nuostolių – vyrams nuo kvatojimosi skauda žandikaulius, moterims juoko ašaros sugadina šventinį makiažą, bet Vinculio niekas paleisti nenori.

Kitus linksminantis ir niekada iškalbos nepritrūkstantis vyras tikino, kad ir jam pasitaiko dienų, kai ūpo juokauti nebūna, tačiau prasidėjus pasirodymui – bet kokia bloga nuotaika dingsta.

„Stengiuosi į viską žiūrėti pozityviai. Jei liūdna, išeinu į lauką, gyvulius šerdamas dainą užtraukiu ir iškart geriau.

Būna, kad ir prieš renginius galvoju, kad nėra noro niekur eiti, juo labiau, kad niekada negali žinoti, kaip žmonės tave sutiks, bet visi mane maloniai priima, o ir paties širdis pradėjus juokauti  atsigauna“, - sakė Rumbonių kaime kartu su šeima gyvenantis vyras.

Su bloga nuotaika K. Tumynui – ne pakeliui. Humoristas tikino, kad gyvenime jis nuo savo vaidinamo personažo Vinculio labai neatitolsta. Artimieji ir pažįstami puikiai žino, kad su Kęstučiu liūdna nebus. Per šeimos šventes jis groja armonika, traukia liaudiškas dainas ir išjudina net pačius niūriausius.

Būtent todėl senis Vinculis taip dažnai yra kviečiamas pasirodyti bendruomenių, kaimų, miestų šventėse. Jam žmones tenka linksminti ir gimtadienių, jubiliejų šventėse. Pasak K. Tumyno, kartais jis ne visur ir suspėja, nes dar dirba Alytaus rajono seniūnijoje, o namuose prižiūri gausų ūkį.

„Visi žmonės man vienodi, jei tik galiu, pas visus einu. Neseniai buvau suvalkiečių baliuje. Žmonės sėdėjo išplėtę akis, jiems vien tai, kad kalbėjau dzūkiškai, daug ką reiškė“, - sakė K. Tumynas, kurio pasirodymuose netrūksta nei dzūkiškos tarmės, nei linksmų, liaudiškų juokų. Humoristas niekada specialiai nesiruošia ir nieko nerepetuoja, sako, kad žodžiai liejas kaip iš rašto – taip jau dzievulio duota.

K. Tumynas žodžio kišenėje neieškojo jau vaikystėje. Visuose renginiuose, susibūrimuos, šventėse jis buvo geriausias pasakorius. Iškalbos dzūkui nepritrūkdavo ir vėliau. Ne vienerius metus K. Tumynas buvo išrinktas geriausiu rajono pasakoriumi,  jis vis dalyvauja Dzūkijos muzikantų šventėse.  Žmonės jį  pastebėjo ir ėmė kviesti į šventes kaip renginių vedėją, humoristą.

Pasak K. Tumyno, humoristo amato išmokti kažin, ar įmanoma. „Ir tą patį anekdotą vienas gali papasakoti juokingai, o kitas taip, kad niekas nesijuoks. Žmogus turi turėti kažkokį cinkelį, kad žinotų, kaip prieiti prie kitų širdies, kad jo pasakyti žodžiai priverstų šypsotis“, - kalbėjo Vinculis, kuriam toks vardas prigijo po Butrimonių mėgėjų teatro spektaklio, kuriame jis vaidino personažą tokiu pat vardu.

„Aš ir Vinculiu, ir Petrute pabūnu. Kartais persirengiu ir moterimi, nes jei tenka jubiliatą vyrą šventėje sveikinti, tai moteris labiau dera“, - pasakojo Alytaus rajono gyventojas, prisipažinęs, kad iš Lietuvos humoristų jam labiausiai patiko amžinatilsį Vytauto Šapranauskas, taip pat žavi Vitalijaus Cololo humoras.

Balandžio mėnesį K. Tumynas pakviestas dalyvavo ir vienoje televizijos laidoje, skirtoje Juokų ir melagių dienai. Ten jis taip pat pokštavo – sau žmonos ieškojo. Po laidos vyras sulaukė įvairiausių komentarų.

„Vieni juokus suprato, kitos vos širdies infarkto negavo, nes galvojo, kaip aš, vedęs vyras, žmonos ieškau. Ką gi, nustebinau eidamas į televiziją, tai dabar, matyt, reikės eiti į Seimą“, - juokėsi humoristas.

Tačiau Kęstučio žmonai Linai tokie juokai buvo puikiai žinomi. Ji jau seniai pripratusi prie vyro pomėgio. Pokštai – ne naujiena ir vaikams. Pats mažiausias Jokūbas tėtį dar ir pamoko.

„Jokūbas, žiūrėjęs laidą per televiziją, paskui man sakė: tėti, ne viską tu ten pasakei, ne taip pamelavai, mes dar ir paršelių, ir arklių turime“, - penkiamečio sūnaus komentarus su šypsena prisiminė K. Tumynas, teigęs, kad televizija jo visai nevilioja, kaip ir gyvenimas mieste.

Nuo pat mažens augęs kaime, K. Tumynas savęs neįsivaizduoja be ūkio, be gamtos apsupties ir tikina, kad bent jau arklį kaime laikytų bet kokiu atveju.

„Šiuo metu turime ponį. Mano tėvukas amžinatilsį su pakinkytais, papuoštais arkliais žmones vežiodavo į šventes. Turbūt ir man grožėjimasis arkliais įaugęs į kraują“, - apie kitus savo pomėgius pasakojo ūkininkaujantis K. Tumynas.

Jam ūkyje padeda ne tik žmona, mažasis sūnus, bet ir šešiolikos bei trylikos metų dukterys.  K. Tumyno teigimu, jei tik nori, gali visur suspėti, svarbiausia – kad būtų sveikatos.

„O kalbant apie žmonių linksminimus,  tai svarbu, kad žmonėms manęs reikėtų. Kai jau pasakys: tėvai, jau gal tu lipk nuo scenos su savo juokais, tai nulipsiu“, - šypsojosi K. Tumynas, teigęs, kad jį pirmyn skatina eiti žmonių gražūs atsiliepimai apie jo pasirodymus.

Neseniai viena moteris po gimtadienio, kuriame svečius linksmino Vinculis, K. Tumynui parašė: „Širdingai dėkojame, bet su dideliais nuostoliais užbaigėme balių, nes vyrai iš juoko susilaužė žandikaulius, o moterys susigadino brangų makiažą“.

„Būtent po tokių nuoširdžių žodžių ir susimąstai, kaip gera juoką dovanoti kitiems“, - sakė K. Tumynas.