Panorusiems šaltą rudens dieną pasimėgauti pirties malonumais, toli keliauti nereikia. Pirtininko iš Miklusėnų (Alytaus r.) Renato Žvaliausko pirtyje galima ne tik užuosti įvairiausius natūralių žolelių skleidžiamus aromatus, išbandyti skirtingų rūšių vantas, bet ir pasilepinti kūno procedūromis.

R. Žvaliauskas vantų rišimui naudoja tik natūralius augalus, kuriuos kantriai renka pats. Augalų reikia daug, nes per sezoną pirtininkas pagamina apie 2000 vantų.

„Vieną kartą panaudota, kitam pirties seansui vanta jau netinkama, nes ji praranda savo savybes, sumažėja jos skleidžiamas aromatas“, - pasakojo pirtininkas.

Į pirties seansus R. Žvaliauskas nešasi bent keletą skirtingų rūšių vantų – kad žmonės galėtų pajusti kuo įvairesnius kvapus: ąžuolo, ievos, beržo, liepos, klevo lapų, pušies šakelių. Vantos paįvairinamos ir įvairiomis aromatingomis žolelėmis. 

Vantų rišimui tinka nemažai augalų. Svarbiausia – žinoti, kada juos rinkti. Neretai tenka prisitaikyti prie oro sąlygų: kai kurie augalai po lietaus tampa nebetinkami.

Kiekvienas augalas turi daugybę gydomųjų savybių. Poilsio patalpose prie pirties kabo net 44 augalų rūšių vanta.

R. Žvaliauskas atvykusiems pirties mėgėjams paruošia specialią programą, kurią sudaro 4 pirties seansai.

Pirmojo seanso metu pirtininkas kojas pasiūlo susišilti karšto vandens vonelėse su augalų lapais. Karštas vanduo sušildo apatines galūnes, šiluma pasiskirtso tolygiai po visą kūną. Vonelės suaktyvina kraujotaką, šalina iš organizmo peršalimo ligas sukeliančius virusus.

Antrasis seansas skirtas išvalyti kvėpavimo takams ir pašalinti negyvas odos ląsteles. Pirtininkas pilsto druskos ir smulkinto česnako mišinį, taip pirtyje paskleisdamas subtiliai aštrų česnako kvapą. Po to ta pačia druska įtrina kūnus.

Trečiojo seanso metu susirinkusieji raginami vienas kitą išvanoti vantomis. Įkaitusius kūnus galima atgaivinti lauke esančiame baseine ar pagulėti ant gulto po atviru dangumi.

Pabaigoje kūnas trinamas kavos tirščių ir medaus mišiniu. Medus kūną maitina, kavos tirščiai – valo. Po procedūros oda tampa švelnesnė. Atsipalaidavusio kūno dar laukia masažas, atliekamas specialiomis lazdelėmis.

Į pirtį neštis svaigiųjų gėrimų pirtininkas nerekomenduoja. „Yra vienas augalas – gailius, kuris turi svaiginamąjį poveikį. Iš jo taip pat galima rišti vantas, kurias panaudojus, neprireiks jokių alkoholinių gėrimų“, - juokavo R. Žvaliauskas.

Per pertraukas tarp pirties seansų rekomenduojama gerti daug šiltos arbatos, nes organizmas prakaituoja, praranda daug skysčių. Pas pirtininką galima pasivaišinti jo paties pagaminta natūralių žolelių arbata.

„Pirties metu išvalomas ne tik kūnas, bet ir siela. Pirtis turi ir gydomąjį poveikį: kiekvienas augalas suteikia naudos žmogaus organizmui“, - kalbėjo R. Žvaliauskas.

Dzūkas pirtį kūrena ir vasarą. Žmonės stebisi, kaip tuo metu galima eiti į pirtį, jeigu ir taip karšta, tačiau miklusėniškis teigė, kad pasikaitinus pirtyje, lengviau pakęsti kaitrą lauke –  oras po pirties kaip tik atrodo vėsus ir gaivus.

Verstis pirtininko amatu Renatas pradėjo nuo 2000 metų. „Pamačiau, kad pasaulio pabaiga neatėjo, ir įsirengiau pirtį“, - juokėsi.

Dabar pirtininkas Miklusėnų kaime bando įvesti vieną tradiciją –  penktadieninius kaimo bendruomenės pasibuvimus pirtyje. „Kol kas didelio antplūdžio nėra. Žmonės turi pirmiausia pabandyti, kad norėtų vėl pakartoti“, - pasakojo R. Žvaliauskas.

R. Žvaliausko pirtis vadinasi „Žvali pirtis“. Vyriškis turi ir pirtį ant ratų, tad klientui pageidaujant, gali atvykti į jo nurodytą vietą. Pirties mėgėjai iš pirtininko gali įsigyti ir jo paties pagamintų vantų.